Penktadienis Gruodžio 15, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27] 
Konkurencinės tarybos veikla
Įvadas. Konkurencija. Konkurencija rinkoje. Konkurencijos lygį lemiantys veiksniai. Konkurencinės elgsenos tipai. Konkurencijos metodai. Konkurencija ir kainodara oligopolinėse rinkose. Konkurencijos Taryba. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Išvados Literatūros sąrašas. (APIMTIS 15 PSL)
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 23, 4/12/2007, Mokamas
Kosmetikos priemonės ir jų klasifikavimas
Įvadas. Kas yra kosmetika? Veido odos valymas. Kremai. Kosmetiniai aliejai ir kaukės. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.
7 psl.
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 33, 12/11/2008, Mokamas
Kredito rizika
Abejotini aktyvai. Rizikos nustatymo kriterijai. Skolininko būklė. Paskolų grupavimas. Specialieji atidėjimai. Kartojimo klausimai.
7 psl.
konspektas, Ekonomika, 10.00 (1), 1665, 22/03/2004, Mokamas
kredito sistema lietuvoje
Kreditas atspindi piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų ir gyventojų laisvų lėšų kaupimu ir teikimu grąžintumo sąlygomis. Pagrindinės kredito funkcijos: 1. Perskirstomoji. Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų panaudojimas paskolų forma; 2. Pakeičiamoji. Apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditinias pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami atsiskaitymais negrynais pinigais, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiuose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyartinio kapitalo apyvartumas; 3. Kontrolinė. Kontruoliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė, nes kreditinės operacijos dažniausiai atliekamos bankuose Pervedant Lietuvos ūkį į rinkos sąlygas, bei vykstant privatizacijos procesui svarbų vaidmenį vaidina kreditas.
kita, Ekonomika, 0.00 (0), 33, 27/04/2006, Mokamas
Kriterijai, pagal kuriuos pirkėjai renkasi prekes
Įvadas. Pagrindiniai prekių klasifikavimo būdai. Kriterijai, pagal kurios pirkėjas renkasi prekes. Naujas produktas – visuomet viliojantis. Reklama - įtaka prekių pirkimui. Kaina – svarbiausias prekių pasirinkimo kriterijus. Nauja galimybė prekių pasirinkimui - internetas. Išvados. Naudota ir cituota literatūra
12 psl.
referatas, Ekonomika, 8.00 (1), 20, 8/01/2008, Mokamas
Labdaros ir paramos fondo steigimas
Zingsnis po zingsnio kaip pagal galiojancius istatymus isteigti paramos ir labdaros fonda. Kokios jo funkcijos. Veikimo principai. Nuostatosbei reikalavimai. Darbas parasytas naudojantis naujausiais galiojanciais istatymais straipsniais bei kita medziaga. KLSMK ivertintas 9. istaruka: Fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros , švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos,aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažystamse srityse.
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 90, 4/12/2005, Nemokama
Lėšos
Finansų tvarkymas. Kapitalo įdėjimų (investicijų) sritys. Įvertinimo būdų skirstymas. Praktinis sąnaudų palyginimo būdas. Finansų matematikos būdai. Įplaukos ir išmokos. Finansavimo taisyklės. Paskolos. Obligacijos. Tiekėjų kreditai.
referatas, Ekonomika, 10.00 (1), 1671, 21/03/2004, Mokamas
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija
Strateginė analizė, ir bendroji strategija. SSGG (SWOT) analizė, Lietuvos ekonomikos vizija, ekonomikos plėtros valstybės misija, strateginiai tikslai, vizijos, misijos ir strateginių tikslų įgyvendinimo veiksmai ir priemonės. I. SSGG (SWOT) ANALIZĖ 6 II. LIETUVOS EKONOMIKOS VIZIJA 22 III. EKONOMIKOS PLĖTROS VALSTYBĖS MISIJA 28 IV. STRATEGINIAI TIKSLAI 32 V. VIZIJOS, MISIJOS IR STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMAI IR PRIEMONĖS 46. MAKROEKONOMINĖ POLITIKA 46. INDUSTRINĖ POLITIKA 49. EKONOMIKOS REFORMA 51. SOCIALINĖS PLĖTROS IR UŽIMTUMO EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POLITIKA 54. APLINKOS APSAUGOS EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POLITIKA 55. IŠORĖS EKONOMINIŲ SANTYKIŲ PLĖTROS POLITIKA 56. REGIONŲ EKONOMIKOS PLĖTROS POLITIKA 58. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR TELEKOMUNIKACIJŲ PLĖTROS POLITIKA 59. PRAMONĖS PLĖTROS POLITIKA 60. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS POLITIKA 63. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKA 65. ŽUVININKYSTĖS PLĖTROS POLITIKA 70. ENERGETIKOS PLĖTROS POLITIKA 73. TRANSPORTO PLĖTROS POLITIKA 73. STATYBOS PLĖTROS POLITIKA 78. TURIZMO PLĖTROS POLITIKA 79.
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 2890, 23/03/2004, Mokamas
Lietuvos ūkio šakos
Šiame darbe aptartos pagrindinės Lietuvos ūkio šakos. Įvadas; Finansai; Energetika; Statyba; Pramonė; Žemės ūkis; Paslaugos; Išvados; Naudota literatūra. (Ms PowerPoint)
13 psl.
prezentacija, Ekonomika, 1.50 (2), 82, 18/05/2009, Mokamas
Lietuvos banko pinigų politikos priemonės ir jų poveikis ekonomikai
Lietuvos pinigų politikos plėtra besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje. Lietuvos banko pinigų politikos strategija ir jos įgyvendinimo priemonės. Valiutos kurso politikos pokyčiai Lietuvoje ir jos alternatyvos kylančiose rinkose. Pinigų politika: esmė, teoriniai modeliai ir praktiniai iššūkiai. Pinigų politikos ir iždo politikos derinimas. Lietuvos banko pinigų politika. Dabartinė pinigų politika ir jos tobulinimo veiksniai. Pinigų politikos tikslai ir raidos etapai. Lietuvos banko tarpiniai tikslai ir orientyrai. Bendrieji centrinio banko – pinigų politikos instituto bruožai. Centrinio banko kilmė. Centrinio banko tikslai ir funkcijos. Išvados. Literatūros sąrašas.
35 psl.
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 16, 3/11/2007, Mokamas
Lietuvos ekonomika: dabartis ir artimiausios perspektyvos
Šio pranešimo tikslas – apžvelgti Lietuvos kaip kandidatės į ES ekonominę situaciją ir perspektyvas. Tai labai plati tema, todėl nėra galimybių įsigilinti į atskirus vystymosi ypatumus. Nusprendėme atskirai nenagrinėti valstybės finansų, nes tą temą, mūsų žiniomis, turėtų nušviesti Finansų ministerijos atstovai. Pagal galimybes mes pateiksime Lietuvos duomenis kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos kontekste, kartu juos palygindami su ES arba kai kurių ES šalių duomenimis, siekdami išryškinti, ar Lietuvos siekis stoti į ES yra pakankamai realus ir koks gi tas atstumas, kurį mums tektų įveikti ten patekus.
referatas, Ekonomika, 0.00 (0), 45, 22/02/2005, Mokamas
LIETUVOS EKONOMINĖS POLITIKOS VERTINIMAI
Politikos ir ekonomikos mokslai Lietuvoje negali pasigirti tokia turtinga nenutrūkstama tradicija, kaip daugelyje kitų šalių dėl įvairių objektyvių priežasčių. Lietuvos valstybingumo istorijoje būta gausių, gilių ir ilgų pertrūkių, dėl kurių vystytis savarankiškam mokslui, politikai ir juolab – ekonomikai nebuvo sąlygų, nesimatė ir poreikio. Pirmąsias politikos mokslų užuomazgas Lietuvoje galima rasti XVI a. Andriaus Volano raštuose, tačiau kaip ir daugelyje to meto politinių traktatų, jo tekstuose labiau nagrinėjamos teisinės, negu ekonominės problemos. Traktatas "Apie politinę arba pilietinę laisvę” išsamumu, argumentacija ir minties gilumu praktiškai nenusileidžia panašaus pavadinimo Dž.Loko (J.Locke) kūriniui "Esė apie pilietinę valdžią”, parašytam šimtmečiu vėliau. Minėtame traktate A.Volanas aprašo ir to meto ekonomines bei socialines problemas, tarp jų – elito išlaidavimą bei prabangą, kas darė didelę žalą šaliai ir visuomenei [1]. Tačiau šių problemų vertinimas – daugiau moralinis, negu ekonominis. Smerkiamas godumas, hedonizmas ir korupcija, tačiau nesiimama nagrinėti ūkio tvarkymo problemų ar pateikti jų sprendimo būdus. Panašūs uždaviniai to meto politinės minties terpėje nebuvo itin populiarūs: tiek valstybės, tiek atskirų žemių bei dvarų ūkiais rūpinosi specialūs pareigūnai, ir teoriniai modeliai feodalinėje santvarkoje neatrodė reikalingi. 20 lapų.
analizė, Ekonomika, 0.00 (0), 169, 19/04/2006, Nemokama
Lietuvos eksportas ir importas
Įvertinkite Lietuvos užsienio prekybos eksporto - importo santykį. Eksportas ir importas mėnesiais (2000 - 2004 m.) Pagal šią lentelę galima spręsti kad už eksportą Lietuva gauna mažiau, negu išleidžia importui. Vadinasi, eksportas yra nenaudingas Lietuvai, nes importavimas iš kitų šalių neatsiperka.
3 psl.
lentelė, Ekonomika, 3.50 (4), 2184, 23/04/2004, Mokamas
Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė
Mokslinio tiriamojo darbo ataskaita. Pramonės konkurencingumas bei konkurencinių pranašumų formavimas. Europos ekonominės integracijos įtaka Lietuvos pramonės konkurencingumui. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės konkurencingumo tyrimo es kontekste metodologija ir metodika. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės konkurencingumo ES kontekste analizė.
kita, Ekonomika, 0.00 (0), 938, 22/03/2004, Mokamas
Lietuvos ir Estijos kaip regionų lyginamoji analizė
Įvadas. Regionai, regioninė politika. Lietuvos ir Estijos administraciniai vienetai. Lietuvos administraciniai vienetai. Estijos administraciniai vienetai. Lietuvos ir Estijos apibendrinimas. Regionų veikla. Ekonominiai – socialiniai regionų veiklos sektoriai. Švietimas ir kultūra. Žemės ūkis, pramonė ir verslas. Sveikata. Turizmas. Ekonominiai – socialiniai regionų veiklos sektoriai Estijoje. Švietimas ir kultūra. Žemės ūkis, pramonė ir verslas. Sveikata. Turizmas. Lietuvos ir Estijos ekonominiai santykiai. Subalansuotos plėtros rodikliai. Kiekybiniai rodikliai. Ekonominė sritis. Gamtinė sritis. Socialinė sritis. Kokybiniai rodikliai. Žmogaus socialinės raidos indeksas. Lyčių vystimosi indeksas. Gini koeficientas. Išvados. Literatūra. Priedai.
35 psl.
analizė, Ekonomika, 0.00 (0), 21, 29/01/2010, Mokamas
Lietuvos ir Ispanijos regionų lyginamoji analizė
Įvadas. Lietuvos ir Ispanijos regionų suskirstymo palyginimas. Lietuvos duomenų pateikimas. Ispanijos duomenų pateikimas. Lietuvos ir ispanijos regionų suskirstymo palyginimas. Lietuvos ir ispanijos subalansuotų plėtros rodiklių analizė. Lietuvos ir ispanijos palyginimas pagal kiekybinius rodiklius. Ekonominė sritis. Bendras vidaus produktas. Infliacija. Nedarbas. Valstybės skola. Investicijos vienam gyventojui. Gamtinė sritis. Karbono dioksido išmetimas iš mobilių taršos šaltinių. Išleista nuotėkų. Socialinė sritis. Gyventojų skaičius. Pensininkų skaičius. Užregistruota nusikaltimų. Gyventojų tarptautinė migracija. Lietuvos ir ispanijos palyginimas pagal kokybinius rodiklius. Gini koeficientas. Žmogaus socialinės raidos indeksas. Lyčių vystymosi indeksas (GDI). Lietuvos ir ispanijos konkurencingumo pranašumų ir trūkumų analizė. Tarptautinis bendradarbiavimas. Klasteriai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.
30 psl.
kursinis, Ekonomika, 0.00 (0), 40, 24/09/2009, Mokamas
Lietuvos laimėjimas tarpukario metais
Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusį pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos pieno ūkis, betoniniu kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų moderniu įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. 1938m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9% viso eksporto pajamų. Daugiausia buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais Pieno produkcija padidėjo 2,5 karto, lyginant su prieškariu.
konspektas, Ekonomika, 0.00 (0), 368, 30/11/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]