Ketvirtadienis Spalio 19, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31] 
Jonas Mačiulis-Maironis ir jo kuryba
J.Maciulio gyvenimo bei kurybos aprasymas. Šis rasinys buvo skirtas Maironio garbei pamineti ir už ji gavau daug geru atsiliepimu.>>Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 metais Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų "karališkųjų", valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo neraštingas, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas, jis nesitenkino dviem ūkiais, todėl už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos...(APIMTIS 1 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 25, 11/05/2006, Mokamas
Jono Aisčio gyvenimas ir kūryba
Jonas Aistis – populiariausias prieškarinio dešimtmečio nepriklausomos Lietuvos poetas. Jonas Aistis gimė 1904 m. Joninių naktį liepos 7d. Kampiškių dvaro kumetyne, užnemunėje. Gausioje kalvio šeimoje (devyni vaikai) jis – antras sūnus. Vos ūgtelėjusį motina marino tris dienas. Mažas skurdus, strazdanotas berniukas keturias vasaras ganė Rumšiškių miestelio krautuvininkų ir miško pirklių karves. Tėvas – Kazys Aleksandravičius - dvaro kalvis. Kaustė arklius, kalė ratlankius. 1901m. vedęs Jono Aisčio motiną, Marijoną Razulevičiūtę iš Rusonių kaimo, jis turėjo palikti tėviškę, didelį Gastilionių kaimą, kitur ieškotis pastogės ir duonos. Jaunavedžiai – bežemiai kaimo proletarai – neturėjo lėšų nuosavai kalvei įsigyti....(APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 8, 21/03/2007, Mokamas
Jono Biliūno apsakymas Ubagas: Sunkiau imti nei duoti
Jono Biliūno apsakyme "Ubagas" pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites.
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 4.40 (5), 1907, 7/04/2004, Mokamas
Jono Jablonskio gyvenimas ir veikla
Įvadas. Jono Jablonskio gyvenimas. Jono Jablonskio šeima. Ar Jonas Jablonskis yra tikras lietuvis? Kalbininko veikla. Jono Jablonskio sukurti naujadarai. Literatūra ir šaltiniai.>> Jonas Jablonskis – tai nepaprastai šviesi asmenybė lietuvių tautos kultūros istorijoje. Ilgus metus blaškomas iš vienos vietos į kitą, tremiamas ir persekiojamas, sunkios ligos kamuojamas, nuolatinio skurdo ir vargo lydimas, jis visą savo gyvenimą su didžiausiu atkaklumu ir pasišventimu dirbo kilnų lietuvių liaudies švietimo darbą, kovojo dėl liaudies teisių, dėl jos gražesnio rytojaus...(APIMTIS 9 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 28, 5/01/2006, Mokamas
Jono Jablonskio sukurti naujadarai
Jonas Jablonskis, biografija ir daug faktu. Jonas Jablonskis. Gyvenimas kaip upė. Tarp vilties ir nevilties. Lietuvišką spaudą atgavus. Jablonskio asmenybė. Jablonskio darbai. Pagrindinės gyvenimo datos. Jablonskio taisymų teoriniai pagrindai. Fonetikos ir skirybos taisymai. Leksikos klaidų taisymai. Skoliniai. Hibridiniai žodžiai. Tarmybės. Žodžių reikšmė. (APIMTIS 10 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 6.55 (4), 61, 21/11/2004, Mokamas
Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris
Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili. Maironio lyrinis subjektas mato, kokia trapi laimė, jaunystė, meilė. Jis gyvena didžiulių dydžių akivaizdoje. Prieš jį nusidriekia begalinė laiko erdvė. Ji tęsiasi į gilią praeitį ir tolimą ateitį.... (APIMTIS 5PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 15, 19/04/2006, Mokamas
Judita Vaičiūnaitė - miesto poetė
Judita Vaičiūnaitė – viena ryškiausių XX a. lietuvių poečių, kūrybingų asmenybių. Jos kūrybos kelias, ilgesnis nei keturi dešimtmečiai, yra įdomus ir reikšmingas Lietuvos kultūros reiškinys. Vaičiūnaitės kūryba peržengė žanrinio uždarumo rėmus – šalia lyrikos buvo išbandyta ir dramaturgija (pjesės), ir proza, kirto menus skiriančias sienas (architektūros, dailės motyvai lyrikoje), užuot likusi tik estetinio malonumo menu, buvo jautri tautos istorijai.
referatas, Lietuvių kalba, 9.50 (2), 54, 4/04/2005, Mokamas
Juozas Aputis
Juozas Aputis (g. 1936 m. Balčiuose, Raseinių r.) – prozininkas, vertėjas. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo "Literatūros ir meno", "Pergalės" redakcijose, 1990-1994 m. buvo "Metų" redaktorius, nuo 1995 m. – "Metų" žurnalo prozos skyriaus redaktorius. Debiutavo mažosios prozos rinkiniu Žydi bičių duona (1963). Dar išleido novelių, apysakų rinkinių, romaną Smėlynuose negalima sustoti (1996). (APIMTIS 5 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 3.50 (2), 51, 24/05/2005, Mokamas
Juozas Tumas Vaižgantas.
* Apie Vaižgantą • Biografija. • Vaižganto asmuo. • Vaižganto kūryba. • "Pragiedruliai” • Vaižganto kūrybos ypatybės: Kaip Vaižgantas kūrė; "Deimančiukų” ieškotojas; Vaižganto raštų stilius ir kalba. • Vaižganto kūrybos reikšmė. * Antano Venclovos atsiminimai apie Vaižgantą. * Kelios mintys apie "Pragiedrulius” * Gražios mintys. * Kelios nuotraukos iš Vaižganto gyvenimo. * Auksinės mintys. (APIMTIS 22PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 997, 24/04/2004, Mokamas
Jurga Ivanauskaitė, mėnulio vaikai knygos recenzija
Jurga Ivanauskaitė, gimė 1961m. Vilniuje, baigė Dailės institutą, ji miesto civilizacijos auklėtinė. Tai ryški, šių dienų literatūrinio gyvenimo figūra. Jos debiutinis darbas – prozos knygelė "Pakalnučių metai”. Bendrame to meto prozos kontekste šalia gana tradicinių lietuvių prozos kūrinių autorė atrodo labai įdomi, tokia lyg ir ne visai pritapusi rašanti apie kažkokį kitokį gyvenimą tačiau, pripažinkime ji rašo apie gyvenimą tokį koks jis yra iš tiesų ne pagražintą, nenuspalvinta visomis vaivorykštės spektro spalvomis, tiesiog realų gyvenimą.
4 psl.
Recenzija, Lietuvių kalba, 3.00 (1), 1309, 9/07/2004, Mokamas
Jurgio Gerulio darbai dialektologijos srityje
Turbūt kiekvienam lietuvių kalbos tyrinėtojui yra aišku, kad gilesnis lietuvių kalbos mokslas yra visai neįmanomas be detalaus mūsų tarmių pažinimo : tai yra, galima sakyti, pirmas ir svarbiausias šaltinis tiek pačiam mūsų kalbos garsų mokslui, tiek jos žodžių darybai bei morfologijai, tiek didžia dalimi ir jos istorijai; pagaliau tai yra labai svarbi priemonė ir bendrinei kalbai nuolat turtinti, gyvinti. (APIMTIS 9 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 4.00 (1), 103, 24/04/2004, Mokamas
Jurgis Savickis
Jurgis Savickis gimė 1890m. gegužės 2d. Pagausančio dvare, Ariogalos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mokėsi Kaune ir Maskvoje, vėliau Peterburge ir Krokuvoje studijavo dailę. 1911-1914m. studijavo teisę Maskvos universitete. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje, dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915m. J.Savickis išvyko į Daniją, rūpinosi karo belaisviais Vokietijoje. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jis buvo paskirtas oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje, o nuo 1922m. - Norvegijoje. Panaikinus atstovybę Kopenhagoje, J.Savickis dirbo diplomatinį darbą Suomijoje iki 1927m.
prezentacija, Lietuvių kalba, 10.00 (1), 1192, 10/05/2004, Mokamas
Justinas Marcinkevicius
Biografija. Kūryba. Kūrybos bruožai. Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų r. Jis - poetas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. (Tai yra prezentacija apie Just. Marcinkevičių. Informacija surinkta iš daug svetainių. Darbe, viskas aiškiai išdėstyta ir apipavidalinta.) Ms PowerPoint
13 psl.
prezentacija, Lietuvių kalba, 10.00 (1), 27, 23/04/2008, Mokamas
Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištraukos analizė ir interpretacija
Poetinė drama "Mažvydas" – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos ("Mindaugas", "Mažvydas", "Katedra") antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas. Šioje dramos ištraukoje Mažvydas trokšta atpirkit savo kaltę, kurią suvokė, parodęs savo "Katekizmą” kunigaikščiui.
analizė, Lietuvių kalba, 4.31 (10), 2527, 7/04/2004, Mokamas
Justino Marcinkevičiaus trilogija
Mindaugas. Mažvydas. Katedra.
konspektas, Lietuvių kalba, 9.00 (1), 2293, 4/04/2004, Mokamas
Juzos satykis su aplinkiniu pasauliu
Žmogus, gamta, istorija - trys amžinosios temos, glaudžiai viena su kita susijusios ir dažnai, bent jau lietuvių literatūroje, drauge minimos. Gamta savo pavyzdžiu moko būrus didaktinėje K.Donelaičio poemoje Metai, A.Baranausko Anyksčių šilelio būtis simbolizuoja ne tik gamtos, bet ir lietuvių tautos likimą istorijos vingiuose; romantiškoji Lietuvos praeitis, nuostabiai graži Tėvynės gamta ir liaudies žmogus - pagrindinės Maironio kūrybos gijos. Jeigu gamta visada yra buvusi lietuviškų raštų herojaus paguoda, tai istorija vaizduojama įvairiai: ir skatinanti kilti prieš pavergėjus, ir priešingai, užgaidi bei klastinga.
analizė, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 443, 24/04/2004, Mokamas
K. Bradūnas "Ūkininkai tremtiniai"
Iš eilėraščio pavadinimo galima numanyti, kad eilėraštis bus apie ūkininkų tėvynės ilgesį. Iš pirmojo stulpelio galima nuspėti, kad eilėraščio laikas pavasaris, tai įrodo personifikacija: "Pareina vėl artojų dienos. Jau antras šalas palieka molį." Įvardis "jie" tai yra ūkininkai, kurie yra ištremti ir dabar atsidūrę nepažįstamoje šalyje. Žiūrėjimas į tolį, tai galbūt yra tremtinių ilgėjimaisi tėvynės, o pavasaris tą ilgesį dar labiau paaštrina. Jie mato garuojančius arimus ir jiems, kaip žemės darbininkams, labai sunku, kad negali dirbti savo šalyje savos žemės.
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 181, 3/04/2008, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31]