Pirmadienis Birželio 26, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7] 
Žmogaus laisvės problema
Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui,kuris apima visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka, jog būtų pavergtas nors vienas sutvėrimas. Ir neatskirtinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio. Bet kuriuo atveju laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu bandysime įsigilinti į jos turinį, tai iš musų supratimo beveik nieko neliks.
4 psl.
analizė, Filosofija, 0.00 (0), 25, 2/06/2009, Mokamas
Č.Pirso, V.Džeimso pragmatizmo filosofija
Č.Pirso, V.Džeimso pragmatizmo filosofija.
konspektas, Filosofija, 6.00 (1), 459, 21/03/2004, Mokamas
Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje, jų metodologinės galimybės ir ribotumai.
Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje, jų metodologinės galimybės ir ribotumai.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 817, 21/03/2004, Mokamas
Būties problema filosofijoje
Kasdieninė būties sąvoka. Normalizmo ir realizmo požiūriai į būtį.Gamta yra būtis (M Heideggeris ir kt.). Būties prasmė. Būties prasmė pagal M Heideggerį. Būties prasmė ir beprasmybė A Šliogeris. Būtis kaip pasaulis, kaip visuminė tikrovė. Būtis kaip pagrindas pagal Heideggerį. Būtis ir Dievas A Šliogeris. Būtis ir būtybė A Maceina. Būtis ir grožis. Būtis ir jos priešstata. Būtis ir nebūtis A Šliogeris. Būties ir nebūties santykis A Čanyševas. Kodėl yra esatis, o ne niekas?
referatas, Filosofija, 6.83 (6), 2557, 5/04/2004, Mokamas
Dž.Berklis ,,Žmogiškojo pažinimo pagrindai''
Įvadas. Dž.Berklis. Žmogiškojo pažinimo principai. Išvados. Literatūros sąrašas. /Empirizmo sąvoka kilusi iš graikų kalbos žodžio emperia – patyrimas. Empiristai teigia, kad visas patikimas žinias žmogus įgyja tik jutimo įspūdžiais bei jutimo patyrimu. Dauguma jų proto ir vaizduotės nelaiko pažinimo šaltiniais. Anot jų, žmogus negali nieko pažinti vien grynuoju protu – visos žinios gali būti įgytos tik jutimo patyrimu./ (APIMTIS 7 PSL)
referatas, Filosofija, 10.00 (1), 34, 27/01/2006, Mokamas
Determinizmas ir indeterminizmas; šiuolaikinis determinizmas ir mokslas
Determinizmas – tai požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta aiškiai tvarkai, yra dėsningi (lot. determinate – apibrėžti, nuspręsti). Mechanikos laimėjimai privertė Volfą sutikti su tuo, kad pasaulis yra mašina. Tačiau, jo nuomone, tos mašinos tobulumas gali būti paaiškintas tik Dievo galia ir gerumu. Nors gamta ir gali būti aiškinama mechaniškai, bet koks paaiškinimas bus nepilnas, turime apeliuoti į Dievą, kaip pasaulio Kūrėją ir galutinį tikslą. Anot Volfo pasaulio mašinos veikla yra tikslinga. (AOIMTIS 0.7PSL)
konspektas, Filosofija, 1.00 (1), 954, 21/03/2004, Mokamas
Determinizmas socialiniame pažinime
Determinizmas socialiniame pažinime. Determinizmas ir žmogaus laisvės bei moralinės atsakomybės problema. Fatalizmas. Voliuntarizmas.
1 psl.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 827, 21/03/2004, Mokamas
Determinizmo problema
Finalizmas ir kauzalizmas. Demokritiškas, objektyviai idealistinis arba transcendentalistinis, subjektyviai idealistinis psichologistinis.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 926, 21/03/2004, Mokamas
Egzistencialistinė ir absurdo dramos
Egzistencializmas kelia būties ir žmogaus egzistavimo problemas - gyvenimo prasmės, mirties, kančios. Tai nereiškia, kad egzistencialistai pirmieji atkreipė dėmesį į šiuos klausimus, tačiau žmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzistencialistų tyrinėjimo objektas. Egzistencijai jie teikia pirmenybę prieš esmę, be to, egzistencija, anot jų, nėra iš anksto duota, o kuriama kiekvienu momentu konkrečioje situacijoje. Žmogus egzistencialistų suprantamas kaip subjektyvi esybė, laisvai pati save kurianti. Tačiau klaidinga būtų galvoti, kad egzistencialistai žmogų nagrinėja izoliuotai nuo pasaulio ir visuomenės. Egzistencialistai pripažįsta žmogaus ryšį su kitais ir jį supančiu pasauliu, žmonių tarpusavio egzistavimo problema yra labai svarbi egzistencialistinėje filosofijoje. Taip pat neteisinga būtų tapatinti egzistencializmą su kokio nors vieno filosofo sukurta sistema todėl, kad ši filosofinė kryptis atstovaujama daugelio filosofų ir kiekvienas jų savitai sprendžia egzistencijos klausimus.
3 psl.
konspektas, Filosofija, 5.50 (2), 978, 17/09/2004, Mokamas
Egzistencializmo ir fenomenologijos bruožai
Jau viduramžiuose užčiuoptume filosofinio mąstymo moralinį charakterį, kurį itin pabrėždavo Šv. Augustinas ir Šv. Bonaventūras. Tačiau gilesnes šaknis egzistencinei filosofijai padėjo įleisti danų filosofas Soren Kierkegaard (1813-1855). Jis pasipriešino keliamai Hegelio idealistinės visuotinybės filosofijai, kuri žmogų ėmė tik antiasmeninės idėjos istorinio plėtojimosi momentu. Kierkegaard nepabijojo atskleisti nepalyginamą žmogaus individuališkumą ir čia žmogus susiduria vienas prieš savąjį absoliutą tame tikėjimo paradokse, kuriame individo tikėjimas yra aukščiau visų bendrųjų normų. Kaip ir daugelis iškilių asmenybių, Kierkegaard nesusilaukė didelio susidomėjimo savo epochoje.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 733, 12/09/2004, Mokamas
Egzistencinė filosofija
Alberas Kamiu. Volteras.... Egzistencinė filosofija yra teisingai suvokusi, kad žmogus Aš ir pasaulis iš esmės skiriasi. Nei žmogaus ,nei jo prigimties analizė nepaaiškina žmogaus asmenybės jau vien dėl to, kad dvasinis gyvenimas nėra tvarkomas taip kaip gamta, t.y. sąlygojamas būtinumo žmogus turi tik įgimtą galimybė dvasiškai tobulėti, formuoti asmenybė. Bet ši galimybė yra kitokia negu pvz: gėlės galimybė išaugti ąžuolu. Gėlėje, kuri išaugs medžiu jau užkoduota ąžuolo sandara.Mes galime nurodyti, kaip jis augs, kiek gyvens. Visai kitoks yra asmens dvasinio tobulėjimo galimybės, tokia bus gimusio žmogaus dvasia, toks bus jo mąstymo turinys, kiek išsivystė jausmai, intelektas ir t.t. Mokslinis numatymas yra bejėgis. (APIMTIS 2PSL)
konspektas, Filosofija, 4.00 (2), 1550, 21/03/2004, Mokamas
Estetikos idėjos: meno prigimties ir funkcijų samprata
Estetikos idėjos: meno prigimties ir funkcijų samprata Meno prigimtis. Pažinimas gali būti ir subjekto išraiška, ir jo kūrybos išraiška (rezultata) .Estetika grožį laiko santykio tarp suvokėjo ir meno grožio rezultatu. Tad daugiausia šiame pranešime bus kalbama apie grožį, kaip meno prigimtinę idėją. Tai reiškia, kad žmogaus grožio nėra. Eatetinė realybė nesutampa nei su fizine, nei su psichine. Subjektyvumo ir objektyvumo momentai meniniame suvokime yra nesklaidoma visuma. (APIMTIS 5PSL)
analizė, Filosofija, 6.67 (3), 84, 1/06/2005, Mokamas
Faidonas arba apie sielą
Šis žmogus ir pas Hadą eis ne be dievo globos, ir ten nuvykęs, gyvens laimingai,kaip niekas kitas. Koks keistas daiktas bičiuliai, tai, ką žmonės vadina ‘malonu’, ir kaip nuostabiai jo prigimtis susijusi su tuo, kas laikoma jo priešybe ‘skaudu’: kartu abu jie atsisako kilti žmoguje, bet vėliau jei kas vejasi vieną iš jų ir pagauna, tai neišvengiamai visada kartu sučiumpa ir kitą, tarsi du šie dalykai eitų iš vienos galvos..... (APIMTIS 1.5PSL)
konspektas, Filosofija, 1.50 (2), 416, 21/03/2004, Mokamas
Filosofų prietarai
Tiesos valia - ji dar ne kartą suvilios mus rizikingiems žingsniams, ta išgirtoji tiesos meilė, apie kurią iki šiol su didžia pagarba šnekėjo visi filosofai,- kokių tik klausimų nepateikė mums ši tiesos valia!
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 288, 21/03/2004, Mokamas
Filosofija
Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją.
11 psl.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 2549, 21/03/2004, Mokamas
Filosofija
Filosofija. Mitinis pasaulėvaizdis. Natūrfilosofai. Ką mąstė trys mileto filosofai. Niekas nestovi vietoje. Atėnų filosofija. Helenizmas. DVi Kultūrinės Sanklodos. Viduramžiai. renesansas. Barokas. Švietimas. Trumpai apie Marksą, Darviną ir FRoidą. Mūsų laikai. Išvados.
referatas, Filosofija, 0.00 (0), 2775, 21/03/2004, Mokamas
Filosofija. Viskas apie filosofija.
Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė. Būdingiausieji filosofavimo ir filosofijos bruožai. Lietuvos filosofija. Pagrindinės naujausių laikų filosofijos srovės ir atmainos ŽMOGUS IR SĄMONĖ Žmogaus prigimtis. Žmogus ir visuomenė PAŽINIMO FILOSOFIJA Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. kalbinė raiška kasdieniniame gyvenime ir kitose pažintinės veiklos formose (pvz., mene, sociologijoje, psichologijoje), o filosofija yra tik tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė tekstuose. Taigi ne visi filosofuojantys žmonės yra filosofai. Pažinimo problema. Empirizmas ir racionalizmas. Imanuelio Kanto apriorizmas. Tiesos problema filosofijoje. Mokslo filosofijos problemos BŪTIES PROBLEMA FILOSOFIJOJE (APIMTIS 82PSL)
referatas, Filosofija, 0.00 (0), 160, 21/04/2005, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]