Antradienis Gruodžio 12, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10] 
Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklo?
Tai rašinys parašytas pagal vieną iš ankstesnių metų brandos egzaminų užduočių. Svarstomas žmogaus prasmės šioje žemėje klausimas. (Diena iš dienos Žemė vis sukasi ir sukasi, ir jai visiškai nesvarbu, ar mes buvome, esame, ar tik būsime. Jai nesvarbu, ar mes ką nors istorija pamena, ar ištrina. Žemei nerūpi ir tai, ar joje karas, ar taika. Ji tik dirba savo darbą, turi darbdavio nustatytą grafiką ir per amžių amžius su malonumu jį atlieka. Toje žemėje gyvename mes- laikini ir trapūs žmonės. Jeigu mes šioje žemėje tik svečiai, ar mūsų egzistencija nėra pažymėta beprasmybės ženklo?...)
1 psl.
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 37, 28/02/2008, Mokamas
Ar teisus filosofas Leonidas Donskis sakydamas "Skaityti reikia tik pačias geriausias knygas"
Kaip manote, kokias knygas pasiimtų skirtingo charakterio, temperamento, net profesijos žmonės, išgirdę žodžius : "Imk ir skaityk tik pačią geriausią knygą." Manau, būtų įvairių pasirinkimų. Jeigu žmogus romantikas - jis griebs tokią knygą, kurioje virte virs meilė; jei žmogų traukia jam nežinomi ir nepatirti pojūčiai - jis rinksis fantastinę arba nuotykių knygą. Taigi frazė ‘’gera knyga’’ turi skirtingų reikšmių.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 3.00 (1), 52, 10/04/2011, Mokamas
Šatrijos Raganos apysaka "Sename dvare"
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1878m. lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką jos asmenybės formavimuisi. Visą ištrauką galima suskirstyti į penkias dalis. Pirmojoje dalyje yra staigus būsenos pasikeitimas-nubudimas. Tai tarsi persikėlimas iš vieno pasaulio į kitą. Iš sapnų karalystės į žemę. Irusios negalėjimas užmigti rodo jos nerimą, tarsi jai kambaryje kažko trūktų. Ir iš tiesų, jai trūkta mamatės. (APIMTIS 1PSL)
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 193, 27/02/2007, Mokamas
Šatrijos Raganos portretas
Paveikslo centre dailininko Vincento Gečo nutapytas Šatrijos Raganos portretas. Žiūrint į jos portretą matome nepaprasto rimtumo, pasitikančią savimi moterį. Jos išvaizda santūri. Dailiai sušukuoti, sukelti į viršų lyg sabalo juodi plaukai rodo išsilavinusią damą. Jos aukšta kakta atskleidžia protingos rašytojos įvaizdį.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 1.00 (1), 83, 20/04/2011, Mokamas
Štai kas yra gimtieji namai
Dažnai mąstau, ką man reiškia gimtinė. Ten aš užaugau, ten pirmą kartą pargriuvau ant tikrai ne pūkais kloto grindinio, pravirkau. Ten pajutau laisvės skonį. Visa tai įvyko gimtųjų namų prieglobstyje, mano tvirtovėje, kur jaučiuosi saugi ir laiminga. Tai suprantu, kai esu išvykusi toli nuo gimtinės šurmulio. Tada pasijuntu svetima, vieniša kitame krašte. Nesvarbu, kad laiką leidžiu smagiai, apžiūrinėdama nepažįstamas vietoves, pramogaudama, bet kažko vis trūksta.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 9.33 (3), 210, 15/02/2009, Mokamas
Žemaitės "Marčios" moterys
Žemaitė – XXa. pr. rašytoja, kūrusi apsakymus, dažniausiai aprašydama sunkią moters dalią. Ji sukūrė daugelį ryškių lietuvių moterų paveikslų. Nors ir savo vaikystę praleidusi bajoriškoje aplinkoje, auklėjama lenkiška dvasia, ši rašytoja turėjo didelę gyvenimišką patirtį, matė daug vargo ir skausmo. Todėl savo kūryboje Žemaite ypatingai daug dėmesio skyrė moterims. Ji viską aprašė realiai, su meile pavaizdavo moterį, sunkiai nešančią šeimos naštą, moterį - beteisę šeimoje. Ji dora, mylinti savo vyrą , tvarkinga ir darbšti, galinti išbristi iš bet kokių gyvenimo sunkumų ,nors dažnai ir palūžta.
1 psl.
referatas, Literatūra, 0.00 (0), 19, 23/03/2010, Mokamas
Žmogus ir menas
Visais amžiais, nuo tada, kai žmogus atsistojo ant dviejų kojų, iki dabar menas ir žmogus vystėsi greta vienas kito. Mene žmogus galėjo išreikšti savo jausmus, pagerbti dievus ar šlovinti savo karalių. Pasaulio istorijoje buvo laikotarpių, kai menas labai suklestėdavo, o buvo ir tokių – kai meną menkino ir laikė nereikalingu. Tačiau žmogus negali apsieiti be saviraiškos, todėl menas tapo jo maištavimo įrankiu, protesto išraiška. Nors keitėsi epochos, keitėsi menas ir jo reikšmė, keitėsi ir pats žmogus, tačiau išliko viena gana ryški tendencija – klestint žmonijai, klesti ir menas. Todėl galima daryti išvadą, kad menas yra pats aukščiausias žmogaus poreikis – sąviraiška, kuri gali būti patenkinta tik toumet, kai patenkinti kiti žmogaus poreikiai.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 34, 26/09/2008, Mokamas
Čia mums gyventi gera
Vis daugiau žmonių pasiryžta ieškoti laimės svetur. Emigrantų pasakojimai — įvairiausi. Vieni pasakoja, kad užsienyje pasijuto žmonėmis ir pasiekė viską, apie ką svajojo. Kiti sako, kad, norint užsienyje įsitvirtinti, reikia kruvinai dirbti. O treti pasakoja kraupias istorijas apie tai, kaip pasitikėję lengvu uždarbiu užsienyje pateko į vergovę: užsienyje darbdaviai su darbininkais elgiasi kaip su šunimis. Kaip yra iš tikrųjų? Kur gyventi yra geriau, Lietuvoje ar užsienyje?
1 psl.
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 12, 18/02/2009, Mokamas
B. Radzevičiaus novelės "Naktį” ištraukos interpretacija
Bronius Radzevičius gyveno pokario laikotarpiu. Jis anksti neteko tėvų. Jo novelėms būdinga paslėpta mintis, kurioje atsispindi jo gyvenimo įvykiai ir laikotarpio įvykiai, kada buvo rašomas kūrinys. Mintys kūriniuose būna paslėptos. Daugiausiai dėmesio skiriama vidiniam pasauliui, o ne išorei. Taip pat ir šioje ištraukoje, tik keletą kartų įdėmiai perskaičius pradeda suprasti, ką autorius nori pasakyti. Naktis šioje ištraukoje simbolizuoja nelaimę, blogą naujieną, nusivylimą, laukimą. Moters gyvenimas nėra lengvas, visas blogas naujienas ji sužinodavo naktį.
1 psl.
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 95, 8/05/2008, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Šis Kazio Borutos romanas "Baltaragio malūnas" turi dvi vaizdavimo plotmes. Viena yra tikroviškas vaizdavimas, o kita paslaptingas ir mistiškas burtų ir sakmių pasaulis. Šitame romane tikrasis pasaulis susipina su burtų pasauliu. Čia vyksta paslaptingi įvykiai, bauginantys žmones. Žmonių jausmai čia kaip liaudies dainose.... (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Literatūra, 10.00 (2), 227, 30/11/2007, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Vieną kartą seniai gyveno Baltaragis su savo dukra Jurga. Kaimo žmones buvo prisigalvoję, kad Baltaragis – raganius ir dėl to jo dukra negali ištekėti už mylimo vaikino, bet deja taip nėra. Kadaise buvo toks Pinčukas, kuris mylėjo senio dukrą, ir niekam nenorėjo jos atiduoti. Velniukas buvo pasiryžęs blogiausiam. Pinčukas senas kaip kelmas, neklaužada, tinginys, tikras blogio įsikūnijimas, gyvena klampioje pelkėje. Jis Padruves pelkių velnias, artimiausias Baltaragio kaimynas, niekšelis tas velniukas, jo pavidalas - ubago, nusmurgelio. Pinčukas norėdamas būti kitu galėjo tai lengvai padaryti, tapdavo kuo panorėjęs.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 16, 13/06/2008, Mokamas
Balys Sruoga "Dievų miškas",Ištraukos "Numirėliška dalia", "Dūšelių aprašymas"
Balio Sruogos atsiminimų apie koncentracijos stovyklą knygoje "Dievų miškas" iškyla lagerių sistemos vaizdas. Tai ypač matyti iš ištraukų "Numirėliška dalia" ir "Dūšelių aprašymas". Tiek pirmoje, tiek antroje ištraukoje atsiskleidžia žmonių suskirstymas pagal jų profesiją. Tai matoma, kada siuvėjai, staliai, dailidės, mechanikai gavo geresnes gyvenimo sąlygas ir darbą, o profesoriai, kunigai buvo žeminami, liepiami atlikti prasčiausius darbus.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 5.00 (1), 136, 17/02/2009, Mokamas
Be pareigos negali būti laisvės
Norėdami suprasti ar šis teiginys teisingas, ar klaidingas visų pirma turime žinoti, kas tai yra pareiga bei laisvė. Tėvai dažnai man kartoja "tavo pareiga yra mokytis", taigi galima teigti, kad pareiga – tai veiksmas, kurį tu privalai daryti dėl savęs ar kitų. Laisvė – subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis ir veikti.
1 psl.
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 33, 11/11/2009, Mokamas
Beržų kalnas
Rašytojas gimė 1939m.Mažeikiuose, gyveno Sedoje, Skuode, Mosedyje ir kitose žemaitijos vietovėse ,kurias galima atpažinti jo kūriniuose, Granauskas yra regioninis autorius, visa jo kūryba nuspalvinta žemaitiško kolorito. Jis yra procinkas, dramaturgas .Granausko kūryba yra gamtinio kosmoso,t.y amžinosios natūralios gyvenimo tvarkos priminimas pakrikusiam ir sumaterialijusiam naųjų laikų žmogui...(APIMTIS 1 PSL)
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 72, 9/05/2007, Mokamas
Bitė Vilimaitė
Subtilios psichologinės novelės kūrėja. Kūrybos temos. Vilimaitės kūryba kintančioje visuomenėje. Pasakojimo savitumas. Rašytoja rašo apie rašytoją. (Bitė Vilimaitė (gimė 1943m. vasario 16d.) – prozininkė, lakoniškos novelės meistrė. Sukūrė savo poetinę mokyklą, kuri yra paveikusi daugelio lietuvių moterų prozininkių stilių. 1960 - 1964 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką.)
7 psl.
referatas, Literatūra, 0.00 (0), 33, 30/03/2008, Mokamas
Bitė Vilimaitė "Namai"
Bitė Vilimaitė – ryškiausia XX a. miniatiūrinio plano lyrinių novelių atstovė. Kūrėjos pasakojimo šerdį sudaro tai, ko negalima pasakoti, meninį pasaulį ji kuria iš subtilių detalių ir nenutrūkstamų dialogų. Analizuojamas kūrinys "Namai" yra iš novelių rinkinio "Papartynų saulė". Lietuvių literatūroje žodis "Namai" asocijuojasi su šventa vieta, kur esi didelis ir saugus (Aputis), šeimos "židinio" buveine (Granauskas) bei jaukumo, darnos, ramybės, gerumo "saugykla". Tačiau šiame kūrinyje šiso nuostatos sugriaunamos, nes ši šventovė vaizduojama kaip vidinių konfliktų, egzistencinio nerimo ir įtampos vieta, kurią bandoma paslėpti po išorinių aplinkos detalių sureikšminimu.
1 psl.
analizė, Literatūra, 8.50 (2), 270, 24/02/2008, Mokamas
Broliai Karamazovai. Veikėjų aprašymas
,, Broliai Karamazovai " – paskutinis, tačiau, galima sakyti, garsiausias Fiodoro Dostojevskio romanas, kurį autorius rašė trejus metus ir publikavo žurnale ,, Rusiškas pranešėjas ". Pasak lietuviško knygos vertimo redakcinės komisijos narės Elenos Červinskienės, tai viso gyvenimo apmąstymų ir ieškojimų rezultatas bei svarbiausias kūrinys pačiam autoriui, į kurį buvo žiūrima taip rimtai, kaip į jokį kitą iš savųjų romanų. E. Červinskienė pateikia pastebėjimą apie F. Dostojevskio rašomosios kalbos stilių: ,, Jis itin kruopščiai planuoja veikalą, kad išvengtų tuščiažodžiavimo, kurį laiko didžiausia savo yda." Knygoje išties jaučiasi kalbinis taupumas, tačiau tai nemažina natūralumo, vaizdiniai plaukia vienas po kito, smulkmenos ar detalės tik dar labiau stiprina situacijas, veikėjų emocijas, suteikia jiems ,, veidus".
6 psl.
analizė, Literatūra, 0.00 (0), 7, 8/11/2012, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]