Sekmadienis Spalio 22, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31] 
Lizdeika - žilagalvis išminčius
Ši poema nėra vien Balio Sruogos vaizduotės kūrinys. Ją kurdamas Balys Sruoga rėmėsi gerai žinoma legenda apie Vilniaus įkūrimą. Poemoje "Giesmė apie Gediminą" autorius atkuria legendoje minimus įvykius ir meniškai pavaizduoja paslaptingą žynio Lizdeikos poetinį portretą. (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 45, 31/10/2007, Mokamas
Llietuviškos pavardės
Turinys. Pratarmė. Įvadas. Pravardžių ir pavardžių (toliau – tekste pavardžių) pagal pravardes klasifikavimas. Išvados. Literatūra. (Lietuviškos kilmės vadinamos tokios pavardės, kurios yra kilusios iš lietuviškų arba baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių. Jos gana įvairios ir sudaro apie 30% visų dabartinių pavardžių. Labai sąlygiškai jas galima skirti į kelias grupes – į pavardes, kilusias iš vardų bei asmenvardinių tėvavardžių, iš tautovardžių bei tautovardinių tėvavardžių, iš vietovardžių, iš pravardžių.)
9 psl.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 14, 28/03/2008, Mokamas
Londono olimpinės žaidynės
Nors man dabar Kalėdų atostogos ir truputį sirguliuoju, tačiau šoku it zuikutis iš šiltos lovos ir skubu rašyti šį laišką. Jį rašau todėl, kad domiuosi olimpinio judėjimo istorija ir pačiomis Olimpinėmis žaidynėmis. Su dideliu nekantrumu laukiu, kada 2012 metų vasarą Londone sužibs Olimpinių žaidynių ugnis.
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 0, 1/11/2013, Mokamas
Lopšinė žodžiui ir kalbai Justino Marcinkevičiaus kūryboje
Lopšinė žodžiui ir kalbai Justino Marcinkevičiaus kūryboje.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 972, 4/04/2004, Mokamas
lt kalbos taisyklės ( morfologija)
išsamus konspektas apie morfologija veiksmazodis, daiktavardis, dalelytes, jungtkai ir t.t labai prevercia narrinėjant zodzius morfologiskai Morfologijos sąvoka Morfologija (gr. morphe – forma, logos – mokslas) yra gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalis (žodžių klases) ir jų sudėtį — kaitybą, darybą. Gramatinės žodžių ypatybės (žodžių formos, gramatinės reikšmės bei kategorijos, paradigmatika) yra bendros tam tikroms žodžių klasėms, vadinamoms kalbos dalimis. Todėl morfologiją dar galima apibrėžti kaip kalbos dalių mokslą ir jų gramatinių kategorijų mokslą. (APIMTIS 10 LAPU)
konspektas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 18, 3/10/2006, Mokamas
M.Vainilaičio eiliuotų pasakų veikėjų tipologija
Šio darbo tema M. Vainilaičio eiliuotų pasakų tipologija nėra nauja. M. Vainilaičio pasakų veikėjų tipus jau ne kartą aptarinėjo tokie vaikų literatūros žinovai: Kęstutis Urba, Neringa Mikalauskienė, Loreta Jakonytė, Loreta Žvironaitė, Jonas Linkevičius, Vincas Auryla ir kt.
kursinis, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 210, 4/04/2004, Mokamas
Maironio eilšraštis "Dvi žvaigždi"
Maironis - tautinio atgimimo poetas. Jis 19a. Pab.- 20a. Pr. Lyrinės krypties rašytojas, romantikas. Jis ypatingas, nes savo kūryboje kalba apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį, skatino lietuvius priešintis carizmui patriotiniais šūkiais ir aukotis aukštiems idealams. Maironio "Pavasario balsai" yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Joje tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajutimas, bei gimtosios kalbos aukštinimas. Eilėraštis "Dvi žvaigždi" yra iš poezijos rinkinio "Pavasario balsai". Nėra nusakomas konkretus laikas ir vieta, tačiau yra dvi erdvės- dangaus ir žemės. Jas abi sieja ta pati minčių tėkmė.Lyrinis žmogus yra poetas, kuris išsako savo mintis, kas jį jaudina. Eilėraštį sudaro 4 strofos. Jas visas sieja ta pati minčių tėkmė, lyrinio žmogaus apmąstymai .Vyrauja rami nuotaika.
1 psl.
interpretacijos, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 39, 16/12/2008, Mokamas
Maironio eilėraščio "Aš norėčiau prikelti" analizė
Maironis – žymus lietuvių poetas, romantikas. Jo kūryboje ypač ryškiai atsiskleidžia patriotinė tema. Ji stipriai jaučiama ir eilėraštyje "Aš norėčiau prikelti". Jau pirmajame posme išsakomas karštas troškimas "prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų".
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 52, 14/10/2006, Mokamas
Maironio eilėraščio Išnyksiu kaip dūmas analizė
Jonas Mačiulis, save vadinęs Maironiu, yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jo kūryba apėmė eilėraščio, dainos, poemos, istorinės dramos, žanrą. Jis reiškėsi kaip poetas, istorikas, politikas. Rinkinys "Pavasario balsai” yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Vienas iš šios knygos kūrinių yra eilėraštis "Išnyksiu kaip dūmas”. (APIMTIS 1PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 4.00 (11), 1608, 7/04/2004, Mokamas
Maironio eilės
Ačiū tau, viešpatie. Taip niekas tavęs nemylės. Aš norėčiau prikelti. Poezija. Poeta. Iš Danutės akių. Taip maža paramos. Išnyksiu kai dūmas. Aš kaltas. Poetui mirus. Mano gimtinė. Pavasaris. Duatas. Lietuva. Apsaugok viešpatie. Nuolat verkšlenantiems politikams. Kai kam. IR kiti eilėraščiai...(APIMTIS 25 PSL)
konspektas, Lietuvių kalba, 6.72 (7), 1740, 30/11/2004, Mokamas
Maironio lyrika
Viskas apie Mairomio lyrika, cia pateikiamos priezastys ir aplinka kurioje kure Maironis, referate siek tiek analizuojami eilerasciai ju istraukos.....,, Maironis parašė palyginti nedaug eilėraščių. Pirmajame ,,Pavasario balsų" leidime (1895) jų buvo 45. Autoriui gyvam esant, pasirodė šeši ,,Pavasario balsų" leidimai. Per tą laiką poetas vienintelį savo eilėraščių rinkinį papildė trigubai. Ne visus eilėraščius Maironis išspausdino. Antai, eilėraščio ,,Įkvėpimo valanda" išliko tik vertimas į lenkų kalbą. Atostogų metu tėviškėje ar kur kitur viešėdamas, Maironis mėgo vieną kitą savo eilėraštį paleisti iš lūpų į lūpas, nesirūpindamas jo užrašymu. J. Tumo – Vaižganto liudijimu, populiari ano meto Lietuvoje Maironio daina ,, Jau pavasaris atėjo, visur liksma ir gražu", kaip tik esanti šitokiu būdu pasklidusi....(APIMTIS 12 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 52, 12/02/2006, Mokamas
Maironis
Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų "karališkųjų”, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais, už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai. (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 8.00 (1), 1931, 4/04/2004, Mokamas
Maironis
TURINYS: Rašytojo gyvenimo faktai. Rašytojo kūrybos apžvalga. Rašytojo kūryba lietuvių literatūros kontekste. Literatūros sarašas. >> Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško " prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų". Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji "karališkieji" valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai... (APIMTIS 31 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 7.00 (3), 1904, 9/10/2004, Mokamas
Maironis "Mano moksladraugiams"
Ištarus Maironio vardą, dažnam iškyla didingo ir rūstaus tėvynės dainiaus paveikslas. Daug rečiau jis prisimenamas kaip asmeninės lyrikos poetas. Ir tik labai retai šis žmogus minimas, kalbant apie satyras. Maironio kūrinys "Mano moksladraugiams" – satyra, turinti daug asmeniškumų. Ja poetas išsako savo požiūriu į buvusius draugus. Kūrinyje kalbama pirmuoju asmeniu, tuo poetas išreiškia lyrinio "aš" skausmą, nepasitenkinimą
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 339, 24/02/2008, Mokamas
Maironis "Skausmo balsas"
Jonas Mačiulis – Maironis – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios lietuvių rašytojas. Jis buvo aukštas katalikų dvasininkas, savo pinigais nupirko rūmus, juos sutvarkė ir testamentu paliko visuomenei. Tuo metu vyravusioje romantizmo epochoje skelbta laisvė gyvenime kūryboje, teikta pirmenybė tam, kas natūralu, įgimta. Eilėraščio pavadinimas pasako, apie ką bus kalbama. Vien iš jo galima suprasti, jog bus nagrinėjamos problemos, kurios yra nepriimtinos, svetimos, skaudinančios pasakotoją. Taip pat aišku, kad visi išgyvenimai bus atviri, nuoširdūs.
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 8.00 (1), 96, 27/01/2008, Mokamas
Maironis (Jonas Mačiulis)
Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų "karališkųjų”, valstiečių šeimoje. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, Jonas Mačiulis, dokumentuose "subajorintai” vadinamas Maciulevičium, įstojo į Kauno gimnaziją 1873 m. Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Baigęs gimnaziją 1883 m., Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. ....(APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 9.00 (3), 1284, 30/05/2004, Mokamas
Mandagumo raiška lietuvių kalboje
Įvadas. Mandagumo raiška. Elgesio taisyklės. Kalbos kultūra. Sveikinimasis ir prisistatymas. Susirašinėjimas. Išvados. Literatūra.
8 psl.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 3, 10/04/2009, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31]