Ketvirtadienis Gruodžio 14, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31] 
Mergaitės išgyvenimai Šatrijos Raganos novelėje Irkos tragedija
Šatrijos Ragana yra rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė ir nacionalinio judėjimo dalyvė. 1924 m. parašė vieną žymiausių savo kūrinių, novelę "Irkos tragedija". Novelėje sprendžiamos žmonių tarpusavio santykių problemos. Siužetą sudaro Irkos, mažos mergaitės išgyvenimai dėl to, kad jos tėvai yra išsiskyrę ir ji negali džiaugtis abiejų tėvų meile.... (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 1253, 4/04/2004, Mokamas
Miškas ir lietuvis A. Baranausko "Anykščių šilelyje”
Lietuvių poeziją kūrė žmonės, išėję Iš gamtos, iš girių, iš dūminių pirkių… Savo šedevrą – "Anykščių šilelį” – A.Baranauskas parašė per dvejas atostogas: 1858m. ir 1859 m. Poemos sumanymas yra romantiškas: pavaizduoti mišką, kurio jau nebėra. Gamtos tema visame kūrinyje persipina su gimtojo krašto, su baudžiavinio išnaudojimo ir carinės priespaudos naštą velkančio liaudies žmogaus tema. Poema prasideda elegiška, raudas primenančia lietuvio aimana dėl išnaikinto šilo, dėl niokojamos Lietuvos.
2 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 14, 6/05/2008, Mokamas
Mikalojus Daukša " PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ "
Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki pat debesų, norėdami išgarsinti savo vardą? Kalbų nesantaika. Kas daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje? Kalbų skirtingumas. Visos nesantaikos tarp tautų, visi šmeižtai, vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo iš kalbų skirtingumo, kaip iš visokio sąmyšio šaknų.
tekstas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 527, 23/04/2005, Nemokama
Milžino paunksmės interpretacija
B. Sruoga- įvairiapusio talento rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių. Sruoga- dramaturgas, dramaturgijos ir teatro tyrinėtojas. Milžino paunksmė- tikroji B.Sruogos dramaturgijos pradžia. 2 veiksmo, 3 paveikslo antroje scenoje B.Sruoga vaizduoja Jogailos monologą, kurį būtų galima pavadinti "Rašyk, rašyk...” (APIMTIS 1PSL)
interpretacijos, Lietuvių kalba, 2.89 (9), 3321, 4/04/2004, Nemokama
Minčių pasaulis Renatos Šerelytės apsakymų knygoje O ji tepasakė miau
Renatos Šerelytės kūryba vienas ryškiausių debiutų pastarojo dešimtmečio mūsų literatūroje. Būsimoji rašytoja gimė 1970m. Šimonių kaime, Kupiškio rajone. 1988m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Vėliau dirbo vaikų žurnale Žvaigždutė, kultūros savaitraštyje 7 meno dienos, žurnale Jaunimo gretos. Šiuo metu dirba Vaivorykštės teatro literatūrinės dalies vedėja.
analizė, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 203, 30/10/2004, Mokamas
MIRTIS XVI – XVII AMŽIAUS GEDULINGOSIOS POEZIJOS TEKSTUOSE
XVI – XVII amžiaus gedulingosios poezijos tekstų nagrinėjimas! Atskleidžiama mirties sampratą XVI - XVII a. gedulingosios poezijos tekstuose. Svarbiausi darbo uždaviniai yra parodyti mirties sampratos skirtumus skirtingose epochose nuo Antikos iki Baroko, atskleisti mirties kaip visaapimančios galios ypatumus, pabrėžti mirties ir lemties paralelę, apžvelgti mirties kaip tilto tarp dviejų pasaulių supratimą bei išsiaiškinti mirties įsivaizdavimą kasdieniame gyvenime.
kursinis, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 5, 30/04/2006, Mokamas
Mitinės būtybės
Šiame darbe bandyta nustatyti dažniausiai mitologinėse sakmėse sutinkamas mitines būtybes, konkrečiai apibūdinti jų išvaizdą, atliekamas funkcijas, taip pat mitinių būtybių santykį su paprastais žmonėmis. Bandyta paaiškinti kai kurių mitinių būtybių vardų etimologiją, mitinių būtybių vaizdinių raidą, jų kitimus. Darbas rašytas aprašomuoju, ir šiek tiek analitiniu metodais . Darbe remtasi ir mitologinėmis sakmėmis, bandant iliustruoti pateiktą teiginį.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 1171, 24/04/2004, Mokamas
Močiutės portretas
Rašinys pagal paveikslą.
analizė, Lietuvių kalba, 8.00 (2), 483, 1/11/2004, Mokamas
Mobiliųjų telefonų ir kompiuterių įtaka jaunimui
Įvadas. Mobilieji telefonai. Sveikatos problemos. Kylanti priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių. Jaunimo noras smurtauti. Realaus bendravimo stoka. Išvados, apibendrinimai. Naudota literatūra.
10 psl.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 20, 3/11/2008, Mokamas
Modernizmo literatūra
Rašinyje apraškomas modernizmas literatūroje: jo savybės, laikotarpis , pradininkai. (Modernizmas yra kultūrinis periodas, užsimezgęs 19a. viduryje ir pasireiškęs mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje, taikomuosiuose menuose ir kituose kultūriniuose reiškiniuose. Priešintis tradicijai, eksperimentuoti, siekti originalumo, net pakeisti visuomenės mąstyseną – šių tikslų siekė modernizmo menininkai.)
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 17, 9/03/2008, Mokamas
Mokslas - mūsų visų ateitis
Ką tik gimęs žmogus jau pradeda mokintis ir pažinti gyvenimą.Jis pats bando daug ko išmokti,bet tai jam daryti padeda ir tėvai.Kaip būname maži klausome ką jie mums sako,bet kaip paaugame pradedame nekreipti dėmesio i jų pasakymus.Mūsų tėvai dažnai mums kartoja, kad reikia mokytis, nes be mokslų šiais laikais nieko nepasieksime,bet mes nekreipiame dėmesio.Bet jų pasakymai yra labai teisingi.Mokslas yra mūsų ateitis, ką dabar išmoksime mums labai bus naudinga ateityje..... (APIMTIS 2 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 3.57 (7), 1138, 30/05/2004, Mokamas
Mokslas ir pažanga
Šių dienų mokslas ne tik padeda, bet ir kenkia žmogui.> Įžanga: Visi moksliniai paaiškinimai yra galiausiai patikrinami remiantis realaus pasaulio faktais. Mokslas mums gali paaiškinti kaip vienas ar kitas mechanizmas veikia, bet jis mums nepaaiškins ir nepasakys "kodėl" tai veikia. Mokslas gali paaiškinti genetinių ligų priežastis, nurodyti žmonių ar gyvūnų giminingumo laipsnį, bet jis nepaaiškins, kodėl esame čia (tai jau daugiau tikėjimas) Galime teigti, jog mokslas remiasi faktais ir teorijomis, kurios arba pasitvirtina, arba ne.....(APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 8.00 (8), 504, 5/10/2006, Mokamas
Monologinės kalbos rengimo būdai
kas yra monologas, kaip jam ruoshtis, kaip kalbeti, kaip pritraukti zmones, temos pasirinkimas, kaip baigti, monologu tipai. vienu zodziu viskas apie monologa. Referatas tiks ypac tiems kurie studijuoja ar studijuos VPU... shita tema ka nors labai sunku surasti. cia viskas ka radau. yra 7lapai teorijos, titulinis lapas, turinys, literaturos sarasas.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 45, 15/12/2005, Mokamas
Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje "Gražina"
Gražinos patrauklumas ir vyriškumas. Moteris - mūšio siela ir kariuomenės vadė. Didvyriškas Gražinos žygdarbis. Meilė Tėvynei - tauriausias jausmas. Prieš kelis šimtus metų Adomas Mickevičius sukūrė romantinę istorinę poemą "Gražina". Kūrinio pagrindinė veikėja ir yra Gražina, kurios paveiksle autorius įkūnijo pačius svarbiausius moteriškus ir net vyriškus bruožus. Nors jau nebe pirmos jaunystės, Gražina buvo labai graži moteris. Ji "tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina". Traukė savo grožiu lyg magnetas. Išvaizdos Gražinai galėjo daug kas pavydėti.... (APIMTIS 1.PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 168, 1/11/2006, Mokamas
Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje Gražina
A.Mickevičius, lietuvių, baltarusų, lenkų rašytojas, yra sukūręs poemą ?Gražina?. Šiame poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas. Svarbiausia šios poemos tema- moteriškumo samprata. Kokia yra Gražina? Kaip A.Mickevičius vaizdavo XIII- XV amžiaus moterį?
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 10.00 (1), 550, 30/10/2004, Mokamas
Moteriškumo samprata A.Mickevičiaus poemoje Gražina
Gražina... Jau pats vardas byloja apie moters grožį. O A.Mickevičiaus herojinėje poemoje moters grožis ne tik išorinis, bet trykštantis iš sielos gelmių. Apie netradicišką moterį rašoma "Gražinoje". Moteris – karžygė. Štai kaip buvo praminta kunigaikščio Liutauro žmona. Ir ne dėl ūgio ar vyriškų pečių, o dėl stiprios, drąsios karžygės dvasios. Gražina buvo visų gražiausia mergina. Visi Lietuvoje žinojo, jog kitos tokios, kaip už Liutauro ištekėjusios, Lydos kunigaikštystėj niekur nebuvo. Nors ji "nebe pirmos jaunystės", subrendusi, išmintinga ir sumani, tačiau nuo jos vis dar dvelkė vasaros valiūkiška gaiva. Bet buvo ir kita kunigaikštienės pusė – ji vis laukė, kol kas nors jos įsčiose prabus... Lygi ūgiu Gražina buvo su Liutauru, moters pečių platumas stebino visus, bet, nepaisant vyriško, stambaus jos sudėjimo, veidas moters buvo stebuklingai dailus. (APIMTIS 1PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 8.00 (1), 165, 1/11/2004, Mokamas
Motiejus Valančius - Palangos Juzė
Kauno Jono Jablonskio gimnazija>> Turinys * Pratarmė * Apie autorių * Apie pagrindinį veikėją * Kūrinio atpasakojimas * Žemaičių papročiai * Žaidimai * Gražios mintys * Man labiausiai patikusios mintys * Tarptautiniai ir nežinomi žodžiai Kaip viskas pasauly persimaino, teip persikeis ilgainiui ir žmonių papročiai. Tai numanydamas ėmiau ir surašiau ne vien mūsų laikų žmonių papročius, bet ir juokavimus, idant ateinančios giminės žinotų, kas tiko žemaičiams su lietuviais mūsų devynioliktojo amžiaus gale. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegu skaito, o jei nepatiks, tegu sviedžia į pakurtą krosnį. O nors teip kas padarys, tečiau užliks kame-nor bent viena, kurią ateinančios giminės juokdamosis skaitys. (APIMTIS 15PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 6.50 (2), 510, 24/04/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31]