Trečiadienis Gruodžio 13, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7] 
Filosofijos atsiradimas Atėnuose
Filosofijos atsiradimas Atėnuose.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 813, 21/03/2004, Mokamas
Filosofijos kursas
FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA. ŽMOGUS IR SĄMONĖ. PAŽINIMO FILOSOFIJA. BŪTIES PROBLEMA FILOSOFIJOJE. Labai daug informacijos filosofijos mokymuisi arba darbo rašymui. (APIMTIS 80 PSL.l)
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 54, 22/09/2007, Mokamas
Filosofijos raida
Kalbėdami apie mokslo objektą, turime išsiaiškinti filosofijos ir istorijos mokslų apimtis. Bandymai apibrėžti filosofiją vienu universaliu apibrėžimu veda į priešpastatymą su paèia filosofijos esme. Pats žodis sako, kad kalbama apie išminties, žinojimo, pažinimo paieškas. Šių paieškų pabaiga yra "mokslas". Filosofiją negalime skirti kaip mokslą turintį vieningą tyrimo objektą, taèiau negalime rasti ir žmonijos gyvenimo srities, kurios vienaip ar kitaip neliestų filosofija. Realiai, kai praktiniai empyriniais teiginiais pagrįsti mokslai atsiduria ties neišsprendžiamos problemos slenksèiu, jie visuomet atsakymo ieško filosofijoje. O kartu ir pati filosofija, kaip metodas skatinantis abejoti suformuotomis paradigmomis, veda į mokslinę pažangą. Taigi, filosofija pradžioje buvusi praktinių mokslų motina, dabar ir vėl grąžina prie savęs nuo vidinų prieštarų paklydusius mokslus.
tekstas, Filosofija, 9.00 (2), 458, 2/05/2006, Nemokama
Filosofijos samprata ir raida
ĮŽANGA. MITINIS PASAULĖVAIZDIS. NATŪRFILOSOFAI. KĄ MĄSTĖ TRYS MILETO FILOSOFAI. NIEKAS NESTOVI VIETOJE. ATĖNŲ FILOSOFIJA. HELENIZMAS. DVI KULTŪRINĖS SANKLODOS. VIDURAMŽIAI. RENESANSAS. BAROKAS. ŠVIETIMAS. TRUMPAI APIE MARKSĄ, DARVINĄ IR FROIDĄ. IŠVADOS. >>Trumpai apžvelgiau, kaip vystėsi filosofija kaip mokslas, kokios jos buvo ištakos, kokie veiksniai ją sąlygojo ir kokius klausimus gvildeno to, ar kito amžiaus mąstytojai...(APIMTIS 20 PSL)
referatas, Filosofija, 10.00 (1), 147, 2/05/2006, Mokamas
Filosofijos spera (VU, 1 kursas, dėst. Kalenda)
Filosofijos spera (VU, 1 kursas, dėst. Kalenda).
špargalkė, Filosofija, 0.00 (0), 2705, 21/03/2004, Mokamas
Filosofijos temos
Filosofinis klausimas, filosofinis veiksmas. Kultūros sąvokos interpretacija. Filosofijos ištakos. Kitimo ir vystymo teorijos. Filosofijos kilmė ir esmė - sielos terapija. Tikėjimo ir žinojimo santykio problema. Filosofojijos prigimtis. Tiesa ir tikimybė. Filosofijos struktūra. Gyvenimo problemos sprendimas. Filosofijos ir mokslo santykis. Kitos temos.
konspektas, Filosofija, 3.00 (2), 1839, 21/03/2004, Mokamas
FRIEDRICH NIETZSCHE
Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VII a. pr. Kr. pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai Vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus pavidalo dievų, nedaug tebuvo susijusi su šitomis spekuliacijomis apie Visatą. Graikai sukūrė didžią literatūrą, jiems priklauso garsiosios Aishilo, Sofoklio, Euripido tragedijos.
referatas, Filosofija, 0.00 (0), 20, 2/05/2006, Mokamas
Friedrich Nietzsche knygos
Friedrich Nietzsche knygos "Tragedijos gimimas" analizė.
konspektas, Filosofija, 1.00 (1), 1093, 21/03/2004, Mokamas
Frydrichas Nyčė
Vienas žymiausių "gyvenimo filosofijos" kūrėjų Frydrichas Nyčė gimė 1844 m. Rekeno bažnytkaimyje, netoli Leipcigo. Jo tėvas Karolis Nyčė buvo pastorius, motina taip pat kilusi iš pastoriaus šeimos. (APIMTIS 10 PSL)
straipsnis, Filosofija, 0.00 (0), 1494, 21/03/2004, Nemokama
Galios koncepcija sprendimų priėmime
Įžanga. Galios modeliai sprendimų priėmime. Elitistiniai ir neoelitistiniai modeliai. Pliuralistinės ir nepliuralistinės koncepcijos. Senasis ir naujasis marksizmas. Korporatizmas. Profesionalizmas. Technokratija. Valdžios vaidmuo organizacijoje. Išvados. Literatūros sąrašas.
13 psl.
referatas, Filosofija, 0.00 (0), 7, 2/11/2008, Mokamas
Graikų filosofija
Sokratas, Platonas ir Aristotelis tapo trimis atskaitos taškais. Platono mokykla (Akademija) usiėmė epistemologijos, metafizikos ir etikos studijomis; Aristotelio licėjus paniro į empirines studijas. Šalia jų svarbesniosios buvo epikūriečių (kurie gyvenimo tikslą matė malonumuose) ir stoikai (įkurta Zenono ir kuriems gyvenimas turėjo būti užpildytas išmintimi bei dora) mokyklos.
konspektas, Filosofija, 0.00 (0), 2042, 25/04/2004, Mokamas
Gyvenimo filosofija F.Nyčė, A.Šopenhaueris, V.Ditlėjus
Tai viena moderniausių filosofijos krypčių. Filosofavimo tema žemiškas žmogaus gyvenimas. Suvokimas žmogaus, kaip gamtos dalies. Žmogus, pagal gyvenimo filosofiją, yra iracionali, instinktų valdoma būtybė.. Žmogiškoji aplinka yra vadinama gyvenimo srautu. Tai jausmai, instinktai, troškimai, valia bei viskas, kas susiję su žmogaus juslėmis.Be to gyvenimo filosofijoje didelį vaidmenį turi ir tiesa. Pasak šios krypties filosofijos tiesa, tai naudingumas, mąstymas ir pažinimas. Be to pažinimas yra tikslingas, tarnaujantis gyvenimui veikimas. Ši mintis mus priartina prie filosofinio požiūrio, pagal kurį "gyvenimas" yra apskritai aukščiausia ir besąlygiška vertybė, kuriam ir filosofavimas galiausiai yra gyvenimo išraiška, o ne tiesos savaime pažinimas. Žymiausi šios krypties filosofijos atstovai yra Vilhelmas Diltėjus, Frydrichas Nyčė ir Artūras Šopenhaueris.
referatas, Filosofija, 10.00 (1), 341, 6/12/2004, Mokamas
Gyvenimo filosofija ir iracionalizmas
Diltėjus, Nyčė, Kjirkegoras.
konspektas, Filosofija, 1.00 (1), 1259, 21/03/2004, Mokamas
gyvenimo ir mirties sankirta
XIX amžiuje mirtis atrodė visur esanti: laidotuvių procesijos, gedulingi drabužiai, kapų lankymas, prisiminimų kultas. Tačiau ši pompastika rodė, kad vienintelis iš tikrųjų įsišaknijęs kasdieniškas natūralus, jausmas silpsta. Nuo šiol viskas vyksta kitaip: nei tu, nei tie, kurie man brangūs, nei aš nebesame mirtingi. Techniškai mes suvokiame, kad galime mirti ir apdraudžiame gyvybę, kad apsaugotume saviškius nuo vargo. Tašiau iš tikrųjų, širdies gelmėse, jaučiamės esą nemirtingi.
referatas, Filosofija, 0.00 (0), 48, 2/04/2006, Mokamas
Helenistinė filosofija
Helenistinė filosofija. Poaristotelinį periodą charakterizuoja ne tiek atskiros asmenybės, kiek trijų tvirtas tradicijas turinčių filosofinių mokyklų - stojos, epikūriečių ir skeptikų ginčas. Visoms šioms mokykloms filosofija, tai kelio į laimę teorija. Tačiau nepaisant jų skirtingų priėjimų prie problemos, sprendimas yra panašus, t.y. stoikų apatija ir epikūriečių bei skeptikų "ataraksija" yra praktiškai viena ir tas pat - nedrumsčiamas linksmumas asmens, kuris nekreipia dėmesio į baimę ir toškimus. Svarbiausiu klausimu tampa gyvenimo prasmės problema. (APIMTIS 2PSL)
konspektas, Filosofija, 2.00 (1), 868, 21/03/2004, Nemokama
Heraklitas, Pitagoras, Demokritas
Heraklitas, Pitagoras, Demokritas.
konspektas, Filosofija, 1.00 (1), 1958, 21/03/2004, Mokamas
I. Kanto moralės filosofija
Laisvė yra tik proto idėja, kurios objektyvus realumas pats savaime kelia abejonių, o gamta - intelekto sąvoka, kuri savo realumą grindžia ir būtinai turi grįsti patyrimo pavyzdžiais.
referatas, Filosofija, 10.00 (1), 1569, 21/03/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]