Trečiadienis Gruodžio 13, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5] 
Perėjimas iš autoritarizmo į demokratiją: Lietuva ir Lenkija
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad perėjimas iš nedemokratinio valdymo į demokratinį nereikalauja ilgu tyrinėjimų, tačiau įsigilinus į šią problemą darosi aišku, kad perėjimas iš autoritarizmo į demokratiją dvidešimto amžiaus pabaigoje tapo ne tik Rytų ir Vidurio Europos bei Baltijos šalių problema, bet ir nuolatinių svarstymų ir ginčų arena. Rytų ir Vidurio Europos bei Baltijos valstybių perėjimas į demokratiją yra unikalus procesas dėl kelių aplinkybių. Pirma, pasaulio istorijoje iki šiol nebuvo perėjimo iš komunistinio autoritarizmo patirties. Antra, unikali Rytų ir Vidurio Europos minėto proceso ypatybė tai jo sinchroniškumas ir vienalaikiškumas. Savaime aišku, kad politinių režimų transformacija turėjo įvykti visose arba beveik visose komunistinės stovyklos šalyse vienu metu, nes vienai šaliai subrendus tokiam žingsniui, kitos šalys negalėjo likti abejingos. Trečia, dominuojantis taikus proceso pobūdis, išimtis tėra Rumunija, Jugoslavija, bei kai kurie buvusios SSRS regionai. Iki šiol dauguma mokslininkų ginčijasi, ar galima šį procesą pavadinti revoliucija, nes beveik visose šalyse reformos vyko taikiai ir be jėgos panaudojimo.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 306, 6/11/2004, Mokamas
PHARE programa
Apžvalga, reformos ir pastarojo meto raida. PHARE prioritetai. PHARE biudžetas. PHARE Lietuvoje.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 649, 31/03/2004, Mokamas
Pitagoras ir sofistai
Atėnų visuomeninis gyvenimas pasiekė viršūnę V a. pr. Kr trečiajame ketvirtyje, tuo tarpu politinės filosofijos aukso amžius atėjo tik Atėnams žlugus kovoje su Sparta. Penktojo šimtmečio atėnietis nebuvo itin linkęs skaityti ar rašyti knygas. Vis dėl to esama aiškių ženklų, kad penktajame šimtmetyje apie politines problemas aktyviai mąstyta, ir nemažai diskutuota ir kad tuo metu jau buvo susiformavusios daugelis koncepcijų susiformavusių Platono ir Aristotelio veikaluose. Tų idėjų kilmės ir raidos tiksliai atsekti neįmanoma, bet reikėtų bent apibūdinti pažiūrų atmosferą, kurioje rutuliojosi kur kas apibrėžtesnė kito šimtmečio politinė filosofija.
referatas, Politologija, 10.00 (1), 60, 7/06/2005, Nemokama
Politikos mokslas - socialinis mokslas
Prieš aptariant termino "politika” reikšmes, būtina pabrėžti, kad svarbiau yra atskleisti, kaip politologai apibūdina politikos terminą, negu nustatyti bendrą jos definiciją, nes vienoks ar kitoks politikos supratimas nulemia ir jos studijų kryptį. Daugelis politologų skirtingai apibūdina politikos terminą, tačiau iš jų visų galima išskirti dvi politikos sampratos grupes. Pirmajai priklauso tie politikos tyrinėtojai, kurie politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Antrajai grupei – tie, kurie politiką aiškina valdžios, galios arba konflikto aspektu. Norėčiau pateikti istorinių faktų apie Aristotelio bei Platono politikos sampratos suvokimą. Pirmoji, jau minėta politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų – Platono ir Aristotelio. Aristotelis traktate "Politika” tyrė valstybę ir jos valdymą, skirtingas valdymo formas. Šiame traktate jis pabrėžė, kad politika yra valstybė s valdymo menas, glaudžiai susijęs su praktinėmis žiniomis. Politika yra visuomenės sukurtas gėris, kuri reikia įgyvendinti. Politikos pažinimas atsako į klausimą kaip žmonės turėtų gyventi, kokiomis taisyklėmis turi vadovautis bendruomeniniame gyvenime, kokia praktinė veikla ir institutai geriausiai tinka žmogiškajam tikslui, kuris yra aukščiausia žmogaus egzistencijos forma, pasiekti.Aristotelis skyrė du politikos pažinimo lygius: kasdieninį, išplaukiantį iš praktikos ir politikos tyrinėtojo. Jis teigė, kad geroje valstybėje tiktasi įstatymai, ne koks nors asmuo turi būti aukščiausias suverenas. Tikrasis politinis valdymas remiasi ne prievarta, o valdinių laisve, savanorišku paklusimu įstatymams bei pritarimu valdovo veiksmams. Šis filosofo tikslas – geriausio valstybės modelio sukūrimas.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 83, 1/03/2006, Mokamas
Politinės partijos Lietuvoje
Ivadas. Politinių partijų atsiradimas. Politinės partijos samptata. Politinėms partijoms būdingi bruožai. Politinių partijų funkcijos. Politinių partijų veiklos teisės. Politinių portijų steigimo tvarka ir veiklos principai. Partijų tipologija. LDDP 1990-2001 metais veikusi partija. Išvados. Literatūra. (Šio darbo pagrindinis tikslas – detaliau pažvelgti į partijų atsiradymo, veiklos bei reikšmės perspektyvą šiuolaikinėje visuomenėje. Kita labai svarbi darbo dalis – nusistatyti partijos sampratą, kuria remsiuosi šiame darbe. Partija, kaip parodys mano darbas, turi ne mažai įvairiapusiškų apibrėžimų ir tikslios sąvokos parinkimas yra neabejotinai aktualus, kadangi pačiame partijos apibrėžime gali glūdėti dauguma jai priskiriamų funkcijų.)
13 psl.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 48, 28/10/2008, Mokamas
Politinės sitemos ir jų politinės pasekmės
Įvadas. Rinkimų sistemos samprata ir tipai. Rinkimų sistemų politinės pasekmės. Rinkimų sistemos ir jų pasekmės Lietuvoje. Rinkimų mechanizmas. Išvados. Literatūra. (APIMTIS 10 PSL)
referatas, Politologija, 0.00 (0), 40, 7/12/2007, Mokamas
Politiniai interesai
Valstybės gyvenime veikia daugybė politinių aktorių, subjektų, čia egzistuoja ir visuomenė, dėl kurios ir yra valstybė. Būtent valstybė su savo politiniais subjektais privalo rūpinti tos visuomenės interesais. Visuomenė būdama nepatenkinta valstybės darbu bando pati atkreipti jos dėmesį, burdamasi į įvairias organizacijas, judėjimus, profesines sąjungas ir pan. jų veiklą ir įtaką vyriausybei aiškiau galima suvokti paanalizavus politinių interesų sąvoką.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 1053, 24/04/2004, Mokamas
Politologijos konspektai
Terminas "politika" - nuoroda į valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalba žodis polis reiškia miestą valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis politikos - visa tai, kas susiję su valstybe, su valstybės gyvenimu. Politikos mokslo apibrėžimas - tai pirmas žingsnis į disciplinos supratimą. Šiuolaikinis politikos mokslas turi savitą istoriją ir tradicijas, daugelyje pasaulio universitetų dėstomas kaip atskira disciplina.
konspektas, Politologija, 0.00 (0), 40, 30/05/2005, Mokamas
Politologijos konspektas
Svarbiausios 19 a. idėjinės politinės srovės (doktrinos). Liberalizmas. Socializmas. Demokratinis socializmas. Marksizmas. Budizmas. Islamas. Nacionalizmas. Fašizmas ir nacizmas. Socialdemokratija. Autoritarizmas. Totalitarizmas.
14 psl.
konspektas, Politologija, 0.00 (0), 12, 13/12/2009, Mokamas
Regionai ir regioninė politika Lietuvoje
Svarbiausieji regioninės politikos tikslai. Institucijos, atsakingos už regioninės plėtros politiką. Europos sąjungos (ES) regioninė ir sanglaudos politika. Lietuvos ateities regionų modeliai. (APIMTIS 2PSL)
konspektas, Politologija, 1.00 (1), 1472, 31/03/2004, Nemokama
Regioniniai konfliktai
Darbo tema - Regioniniai konfliktai. Pasirinkau šią užduotį, norėdamas daugiau sužinoti apie valstybių tarpusavio santykius, nuo seno tarp jų besitęsiančius konfliktus, jų priežastis, reguliavimo būdus. Mane taip pat labai sudomino dabar gan aktualus ir didelę įtaką tarptautinei politikai darantis reiškinys - terorizmas.....(APIMTIS 20 PSL)
referatas, Politologija, 9.00 (1), 1169, 31/03/2004, Mokamas
SAPARD programa
Metodas. SAPARD prioritetai. Biudžetas ir bendri finansavimo principai. SAPARD programa Lietuvoje.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 673, 31/03/2004, Mokamas
Savivaldybės administracinio modulio kaita Lietuvos Respublikoje
Įvadas. Savivaldybės atkūrus nepriklausomybę. Savivaldybių steigimo sunkumai. Prielaidos atsirasti naujoms savivaldybėms. Savivaldybių funkcijos. Europos sąjungos įtaka Lietuvos respublikos savivaldybėms. Savivaldybių struktūra. Taryba. Meras. Administracijos direktorius. Savivaldybės kontrolierius. Išvados. Literatūra.
12 psl.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 12, 16/03/2008, Mokamas
Socialinės apsaugos politika Lietuvoje ir ES.
Įvadas. Socialinė politika. Socialinės politikos modeliai. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos samprata. Socialinės apsaugos sistemos struktūra. Socialinės apsaugos politiką vykdančios institucijos. Lietuvos socialinę apsaugą ir darbą reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos socialinės sistemos pokyčiai įstojus į ES. Pagrindiniai eurointegracijos aspektai. ES teisės aktai. Europos Sąjungos socialinė politika. Pagrindinės ES kryptys socialinės apsaugos srityje. Socialinė apsauga. Socialinės apsaugos užduotis. Europos socialinis fondas. Išvados. Literatūra. (APIMTIS 19 PSL)
referatas, Politologija, 0.00 (0), 85, 21/12/2007, Mokamas
Susvetinimas ir sąmoningumo formų sukeitimas kaip propogandinio subjekto konstravimo prielaidos
Susvetinimas ir sąmoningumo formų sukeitimas kaip propogandinio subjekto konstravimo prielaidos
kita, Politologija, 0.00 (0), 334, 31/03/2004, Mokamas
Totalitarizmas
XX amžius pasaulio istorijoje buvo bene griausmingiausias ir skaudžiausias žmonijai. Du didžiuliai karai nusinešė milijonus žmonių gyvybių, sugriovė daugybę miestų, nuniokojo šalis. Bet tikriausiai didžiausią žalą padarė būtent šiame amžiuje atsiradusi nauja valdymo forma, kokios dar niekas iki tol nebuvo įtvirtinęs. Absurdiška, žiauri ir negailestinga. Tai TOTALITARIZMAS, palikęs juodą dėmę pasaulio istorijoje. Jo nusineštų nekaltų žmonių gyvybių milijonų niekas negali iki šiol suskaičiuoti. Neįtikėtina, kad tai mūsų pačių kūrinys, mūsų pačių spąstai sau. Bene didžiausią prievartą ir negailestingą naikinimą patyrė žydų tauta. Manoma, kad totalitarizmas atsirado dėl masinės demokratijos išsivystymo, įtraukusio į politinį procesą įvairias visuomenės grupes. Prie to prisidėjo ir pokario nuotaikos, žmonių nusivylimas, visuotinė apatija, vienišumo jausmas.
referatas, Politologija, 0.00 (0), 512, 20/11/2004, Mokamas
Trumpoji politologija
Politikos šakos apima politinių idėjų ir debatų nagrinėjimą (nagrinėjamas ir interpretuojamas žymiausių politikos teoretikų palikimas, gvildenami amžinieji klausimai-kas yra politinis teisingumas, kodėl tarp socialinių grupių kyla konfliktai, kokios yra karų priežastys, kaip žmoniją padaryti laiminga ir kt.
lentelė, Politologija, 0.00 (0), 734, 10/05/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]