Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10] 
J. Apučio "Dobilė 1954 metų naktį” ištraukos analizė ir interpretacija
Prozaiko J. Apučio kūryba – ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis. Iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus. J.Aputis "Keleivio noveles”, "Horizonte bėga šernai”, "Erčia, kur skaidrus vanduo”, "Vieniša sodyba”, Šviečiančios vilko akys” ir kt. Viena žymiausių novelių – "Dobilė. 1954 metų naktį”. (Darbas yra labai geras ir kokybiskas, galima gauti gera pažymį.)
2 psl.
interpretacijos, Literatūra, 2.50 (2), 109, 25/02/2009, Mokamas
J. Biliūnas "Liūdna pasaka"
Nagrinėjamoje ištraukoje pateikiamas Juozapotos sapnas. Biliūnas buvo pirmasis rašytojas, įvedęs sapno motyvą literatūroje. Sapnas yra pavaldus ne protui, sąmonei, o pasąmonei, todėl jame atsiskleidžianti tikrovė ne visuomet suvokiama budraus proto. Sapnas, kaip ir jausmai, nuojautos, įspėja apie tykančius pavojus, sunkumus, pranašauja ateitį. Juozapota yra itin jautrios dvasios moteris, todėl jausmai jai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Juozapota yra naivi, nevisiškai supranta, kas vyksta, ką reiškia vyro žodžiai, todėl ji vadovaujasi nuojautomis, sapnais, reaguoja į ištartų žodžių intonaciją.
1 psl.
analizė, Literatūra, 10.00 (1), 171, 16/09/2008, Mokamas
J. Biliūno "Joniuko" (I dalis) analizė
Jonas Biliūnas – jauniausiu likęs lietuvių literatūros klasikas, sukuręs nemažai apsakymų, kuriuose vaizdavo žmogų, patį į viską reaguojantį, kenčiantį, liūdintį, priimantį kaltę ir atsakomybę. Vienas iš tokių apsakymų yra "Joniukas", kuriame pasakojama apie našlaitį berniuką. Perskaitę apsakymo pavadinimą "Joniukas", jau šį tą galime pasakyti apie kūrinį...(APIMTIS 1 PSL)
analizė, Literatūra, 0.00 (0), 118, 27/03/2007, Mokamas
J. Marcinkevičiaus eilėraščio "Pirmasis atsidusimas" interpretacija
Justinas Marcinkevičius – XX a. antrosios pusės lietuvių prozininkas, dramaturgas, vertėjas ir poetas. Jo poezijos centre – tėvynė, gimtoji kalba, tikėjimas, meilė, pareiga, gamta. Iš gausaus autoriaus literatūrinio palikimo išsiskiria baladžių poema "Devyni broliai". Nors baladės (eiliuoto lyrinio epinio istorinio ar legendinio turinio kūrinio, atskleidžiančio pasaulio paslaptingumą ir tragišką žmogaus lemtį) žanras tipiškas lietuvių literatūroje, tačiau Just. Marcinkevičiaus baladės kitokios: jose istorinis faktas tėra tik atspirties taškas kūrinio plėtotei, apmąstant žmogaus likimą sudėtingose pokario situacijose. Tai lyrinis kūrinys, skirtas ne tik tragiškai praeičiai, bet ir skausmingai dabarčiai (poema išleista aštuntajame dešimtmetyje) įvertinti. Minėtus kūrėjo baladės bruožus galima pastebėti ir eilėraštyje "Pirmasis atsidusimas".
2 psl.
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 196, 26/04/2010, Mokamas
J.Mačiulis – Maironis ,, Nebeužtvenksi upės‘‘
Maironis lietuvių literatūros klasikas, pradėjęs naują poezijos etapą. Raseinių žemės dainius, gimęs ir augęs netoli Dubysos. Didelės įtakos turėjo graži gimtinės gamta. Maironis – tėvynės meilės dainius. Jis mums paliko vienintelį poezijos rinkinį ,,Pavasario balsai‘‘. Parašė eilėraštį ir apie tėvynę ,,Nebeužtvinksi upės‘‘, kurį aš pasirinkau recenzuoti. Šio eilėraščio tema žmogaus ir tėvynės santykis. ,,Nebeužtvenksi upės‘‘ lyrinis ,,aš‘‘ kalbasi su lyriniu ,,tu‘‘...(APIMTIS 0.5 PSL)
analizė, Literatūra, 3.00 (1), 76, 18/03/2007, Mokamas
Janina Degutytė
Įvadas. Įžanga. Biografijos metmenys "Čia kelio pradžia". Poezija ir yra gyvenimas. Pirmosios knygos. Salomėjos Nėries atgarsiai. Poezija – gyvenimui. Poetikos bruožai tarp garso ir metaforos. Eilėraštis. J. Degutytės portretas. Literatūra.
8 psl.
referatas, Literatūra, 0.00 (0), 23, 14/01/2008, Mokamas
Janina Degutytė ,,Antigonė,,
J.Degutytes Eilėraštis "Antigonė” sukurtas pagal antikos dramaturgo Sofoklio drama "Antigonę "kur iškeliama meilės, ištikimybės temos. Antigonė - moteris, kurios meilė broliams,seimai buvo stipresnė už visus draudimus. Ji - meilės, grožio įsikūnijimas, ji nemirtinga, nes meilė amžina. Meile-jos stiprybes palaikymas. Antigonė - stipri, drąsi, ryžtinga, o kartu jautri ir mylinti. Ji saugo tas vertybes, kurias ne žmogus, o dievai davė. Eilėraštis pradedamas Antigonės atsisveikinimu su tais, kas jos laukė ateityje. Antigonė kreipiasi į būsimojo laiko veikėjus ...(APIMTIS 1PSL))
analizė, Literatūra, 10.00 (1), 138, 10/09/2006, Mokamas
Jaukus gamtos kampelis
Koks gražus metų laikas pavasaris? Atgyja visa gamta, pradeda čiulbėti paukščiai, čiurlenti upeliukai, medžiai auginti naują rūbą, saulutė visus žadina ir budina. O kas man yra gamta? Gamta – mano jaukus kampelis. Netoli nuo savo namų yra šilelis. Jame auga įvairūs medžiai, krūmai. Susvyruoja svyruonėliai berželiai, pasipuošia žaluma ir liepos, plačiašakiai ąžuolai. Sukukuoja gegutės ir gandras sugagena. Išaušęs pavasaris šilelį nuspalvina įvairiaspalvėmis paletėmis, jis prabudina visus: mažus ir didelius, taip pat ir mane..... (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Literatūra, 0.00 (0), 55, 16/03/2007, Mokamas
Jonas Aistis ,, Gegutėlė ,,
Jonas Aistis – poetas neoromantikas. Jo lyrika priklauso klasikos tradicijai, siekia harmonizuoti žmogaus ir pasaulio santykius, yra susijusi su tikrove. Kartu ji yra sukurta tikrovė, gyva iš savęs pačios. Jo kūryboje galima išskirti du etapus: eilėraščiai, parašyti Lietuvoje ir užsienyje. ,,Gegutėlė,, galima rasti J.Aisčio poezijos knygoje - ,,Eilėraščiai,,
1 psl.
interpretacijos, Literatūra, 1.00 (1), 19, 11/05/2011, Mokamas
Jonas Biliūnas "Brisiaus galas" ištraukos analizė
Jonas Biliūnas – naujos kartos rašytojas, apsakymų meistras, pirmasis išreiškęs lietuvių literatūros žvilgsnį į išskirtines žmogaus situacijas, siekė kalbėti santūriai, lakoniškai, vengė tiesiogiai mokyti, moralizuoti. J. Biliūnas yra parašęs nemažai apsakymų: "Ubagas", "Laimės žiburys", "Vagis", "Kūdikystės sapnai", "Kliudžiau", "Brisiaus galas" ir t.t. Perskaitę apsakymo "Brisiaus galas" pavadinimą, jau galime suprasti, jog žodis "galas" atspindi mirties temą, kuri išryškėja kūrinio pabaigoje....(APIMTIS 1 PSL)
analizė, Literatūra, 0.00 (0), 86, 27/03/2007, Mokamas
Jonas Biliūnas "Ubagas"
Jonas Biliūnas – XX a. pradžios rašytojas, jauniausias lietuvių literatūros klasikas, lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Kūrė daugiausia apsakymus, tačiau yra ir kitokio žanro kūrinių, pavyzdžiui, jaunystėje rašyti eilėraščiai, apysaka "Liūdna pasaka". Savo įsimintiniausius kūrinius – apysaką "Liūdna pasaka", apsakymus "Brisiaus galas", "Ubagas", J. Biliūnas parašė jau savo gyvenimo pabaigoje. Šie kūriniai pasižymi ypatingu taiklumu, aštrumu – rašytojas rašė taupiais žodžiais, tačiau pasakė labai daug. Šiuose kūriniuose J. Biliūnas nagrinėja aktualias ir skaudžias temas – nelaimingas, nuskriaustas žmogus, likimo smūgiai, sąžinės graužatis, užuojauta vargstančiam. Apsakymas "Ubagas" dėmesį atkreipia jau vien pavadinimu – J. Biliūnas vienu žodžiu priverčia skaitantįjį suvokti, jog čia rašoma apie ypač skaudžius likimo smūgius patyrusį žmogų, kuris dabar jau nieko nebeturi, liko visiškas ubagas.
1 psl.
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 95, 19/02/2009, Mokamas
Justinas Marcinkevičius "Prometėjas". Interpretacija
Štai ir susipažinome su lietuviškuoju "Prometėjo" variantu. Marcinkevičiaus kūrinys yra parašytas dramos forma, tai galime pastebėti vos tik pažvelgę į kūrinį. Veikėjų sąrašas, dialogo forma bei daug kitų dalykų byloja apie tai. Jau prologe lengvai pastebime Marcinkevičiaus kūrybai būdinga bruožą – ironizavimą. Kiek juokingai skaitančiajam atrodo senovės graikijos choro inscenizavimas. Čia galime lengvai įžvelgti choro ypatumus – choro vedėjas(korifajas), komos bei parodas.
1 psl.
analizė, Literatūra, 10.00 (1), 49, 5/08/2012, Mokamas
Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištraukos analizė ir interpretacija
Justinas Marcinkevičius, pradėjęs kurti praėjusio amžiaus VI dešimtmečio viduryje, yra vienas iš lietuvių poezijos tradicijų tęsėjų, poemų ir poetinių dramų kūrėjas. Jo kūrybos temos dažnai susijusios su tautiškumu, patriotiškumu, gimtąja kalba, daug dėmesio skiriama istorinėms asmenybėms. Vienas iš tokių pavyzdžių – istorinė poetinė drama " Mažvydas" ( antroji draminės trilogijos dalis), kuria siekiama pabrėžti sudėtingą lietuvių kalbos kelią iki šių dienų ir pirmosios lietuviškos knygos autorių – Martyną Mažvydą kaip tautos didvyrį, gyvybinių tautos interesų reiškėją.
1 psl.
analizė, Literatūra, 0.00 (0), 56, 27/02/2010, Mokamas
K. Donelaičio "Metų" ištraukos interpretacija "Vasaros darbai" 1-45eil.
Nagrinėjama ištrauka yra monologas. Ištraukos laikas- vasara. Tai vienintelė poemos dalis, kuri pradedama ne gamtovaizdzio aprašymu, o Pričkaus, kaimo šaltyčiaus, sveikinimu susirinkusiems būrams. Pričkus savo sveikinimą pradeda nuo gamtos. "Sveiks svieteli margs, šventes pavasario šventęs" - tai rodo glaudų būrų ir gamtos sasają. Ir tik pasveikinęs gamtą kreipiasi į žmogų...... (APIMTIS 1 PSL)
interpretacijos, Literatūra, 7.00 (2), 188, 1/02/2007, Mokamas
K. Donelaičio "Metų" interpretacija, ištrauka iš "Vasaros darbų", kurioje kalbama apie šienapjūtę ir Plaučiūną
Poemos ištrauką iš "Vasaros darbų" dalies galima suskirstyti į du segmentus. Pirmasis segmentas apie svarbiausią vasaros darbą – šienapjūtę. Šis darbas prasideda staigiai, greitai ir netikėtai: "Krizui taip besiskundžiant, štai pulkai susibėgo, Ir visur rėksmai "šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė"
1 psl.
interpretacijos, Literatūra, 6.38 (8), 465, 16/12/2006, Mokamas
K. Donelaičio ,,Metų‘‘ interpretacija ,,Pavasario linksmybės‘‘
Kristijonas Donelaitis, klacisizmo epochos poetas, parašęs poema ,,Metai‘‘. Poema susideda iš keturių dalių, kuriose vaizduojama visi metų laikai. ,,Pavasario linksmybėse‘‘ pagrindinis veikėjas yra saulė. Ji visus prižadina iš žiemos miego: ir paukščius, ir gyvūnus, ir medžius, ir Vyšlaukio gyventojus. Pavasaris – gamtos atbudimas, naujų darbų pradžia. Pirmame segmente tinginio slunkiaus mąstymai. Viskas vyksta uždaroje erdvėje. Slunkius priskiriamas prie ,,Nenaudėlių‘‘ būrių. Pirmoje atkarpoje jaučiamas slunkiaus dejavimas. Jis skundžiasi, kad jau atėjo pavasaris, reikės nudirbti visus darbus..... (APIMTIS 1 PSL)
1 psl.
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 169, 10/03/2007, Mokamas
K. Donelaičio poemos Metai ištraukos interpretacija iš ciklo Pavasario linksmybės
K. Donelaitis poemą "Metai" parašė dar XVIIIa., o pati poema buvo išleista XIXa. Liudviko Rėzos. Poema "Metai" – pirmasis lietuviškas eiliuotas kūrinys. Poema sudaryta iš 4 dalių: "Pavasario linksmybės", "Vasaros darbai", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Pavadinimai atspindi jų vyraujančią nuotaiką. Vienos iš keturių dalių pavadinimų "Pavasario linksmybės", kuriuo ir pradedamas kūrinys, parodo, kad bus kalbama apie pavasarį ir jo nuotaiką, apie gamtos ir žmonių atbudimą, apie pavasario reiškinius...(APIMTIS 2 PSL)
interpretacijos, Literatūra, 0.00 (0), 280, 24/10/2007, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]