Ketvirtadienis Birželio 29, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31] 
Įterptinių sakinių skyryba
Kai įterptinis sakinys savo reikšme, mintimi nėra labai nutolęs nuo pagrindinio sakinio minties, jis skiriamas kableliais.
konspektas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 723, 10/05/2004, Mokamas
Įveikti save
Juozas Aputis yra prozininkas, novelių rašytojas. Jis vienas iš pirmųjų pažvelgė ir įsigilino į kaimo žmogų, senosios kartos dvasinius rūpesčius. Kūrinyje "Įveikti save" J. Aputis prabyla apie amžinąsias vertybes – meilę, rūpestį, pagarbą, pasiaukojimą it t.t. (APIMTIS 0.5 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 3.00 (4), 2064, 4/04/2004, Mokamas
Žalingi įpročiai
Pasaulyje kiekvienas žmogus kaip jis mano turi kokių nors žalingų įpročių. Vienų įprocių galima atsikratyti labai lengvai, o prie kai kurių labai lengvai priprantama ir neatprantama. Kiekvienas žalingas įprotis kaip nors kenkia sveikatai. (APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 776, 7/04/2004, Mokamas
Žemaitė
Julija Beniuševičiūtė, būsimoji lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukanės palivarke netoli Šateikių (dab. Plunės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Pirmoji žymi moteris rašytoja, realizmo srovės lietuvių literatūroje pradininkė. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Tėvai Antanas ir Julija už 30 rublių metinės algos prižiūrėjo grafo Plioterio ūkį, kuriame buvo du vadinamieji dūmai dūminės baudžiaunikų, apdirbančių palivarką, trobos. Būsimoji rašytoja vaikystėje nevargo, bet ir nebuvo tiek pasiturinti, kad mokytųsi. Iš keturių Beniuševičių tik viena (Petronėlė) turėjo apmokamą mokytoją. Kitas lavino tėvas, baigęs pradinę mokyklą. Julija, matyt, iš prigimties buvo gabi ir guvi, nes būtent ją, einančią dvyliktus metus, už 25 rublius metams paėmė mokyti kartu su savo dukterimis dėdės Stanislovo našlė, Šėmų dvarininkė. Mokė Apolonija Beniuševičiūtė, baigusi Vilniaus bajoraičių institutą.
referatas, Lietuvių kalba, 9.00 (3), 1008, 17/09/2004, Mokamas
Žemaitės apsakymas Marti.
"Marti” – XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių rašytojos Žemaitės (tikr. Julijos Beniševičiūtės-Žymantienės (1845-1921)), priskiriamos realizmo srovei, bet neatmetančios ir švietėjiškos literatūros tendencijų, vienas chrestomatinių kūrinių. Nagrinėjamas apsakymas yra iš ciklo "Laimė nutekėjimo”, kuriame, kaip nurodo Lietuvių literatūros enciklopedija, autorė "vaizdavo kaimo santuokas, įtikinėdama, kad geros tos, kai tuokiamasi iš meilės, blogos, kai nauda aptemdo protą. * Šio darbo tikslas – detaliai aptarti kai kuriuos teigiamus ir neigiamus kūrinio herojus, pažiūrėti, kuo apsakymas artimas XIX a. viduryje Lietuvoje klestėjusiai didaktinei prozai, nes tai svarbu veikėjų charakteristikoms, ir apskritai, analizuojant bei interpretuojant, išryškinti vieną ar kitą detalę, padėsiančią geriau suprasti patį žinomiausią Žemaitės apsakymą. (APIMTIS 3 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 7.50 (2), 261, 23/11/2007, Mokamas
Žemininkų kūryba
Dalis literatų, pradėjusių reikštis literatūroje dar prieš karą, susitelkė išeivijoje.. Ne tik poetai, bet ir prozininkai, dramaturgai, kritikai. Pats ryškiausias šios kartos susitelkimo atvejis – poezijos antologija "Žemė”. Ji išėjo Los Andžele 1951 metais. "Žemės” autoriai: J.Kėkštas, Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka – Niliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis. (APIMTIS 0.5PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 1019, 4/04/2004, Mokamas
Žemyna
Žemyna yra gimdanti, auginanti, žydinti ir galop prinokstanti, pasenstanti deivė. Ji saugo ir globoja jauną gyvybę. Žemynos jėga glūdi akmenyje, taip pat kaip ir Laimos, tik ne stačiuose stulpo pavidalo, bet plokščiuose ar plokščiu pavidalu. Visoje Europoje akmenys plokščiu paviršiumi buvo laikomi vaisingumą teikiančiais akmenimis.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 294, 7/04/2004, Mokamas
Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje
Kartais pajunti nenumaldomą norą paimti ir atsiversti istorijos knygos puslapį, pajausti praeities alsavimą, bent maža dalele prisiliesti prie mūsų motinos istorijos. Norisi, kad sustotų laikas ir galėtum nukeliauti į tuos laikus, kai gyveno mūsų proseneliai, pabuvoti istorinių įvykių sūkuryje. Juk viskas po truputį nugrimzta užmarštin ir tik rašytiniai šaltiniai mums neleidžia pamiršti to, kas atsitiko mūsų seneliams ir proseneliams, kas jiems buvo nepaprastai svarbu ir pasuko jų gyvenimo kelius nežinoma kryptimi...
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 14, 19/11/2009, Mokamas
Žmogaus dvasinis pasaulis S. Šaltenio novelėje "Amžinai žaliuojantis klevas"
Lyrinio pasakojimo impulsyvumas Sauliaus Šaltenio novelių ir apysakų knygose perkoštas ironijos, kuri numuša nusistovėjusią pokario situacijų patetiką ir degraduoja politinės frazeologijos štampus. Tai mes galime pastebėti ir jo novelėje "Amžinai žaliuojantis klevas". Novelė prasideda mergaitės svajonėmis. Ji svajoja apie Korsiką ir ilgus plaukus, nors namuose neturi nė veidrodžio.
1 psl.
analizė, Lietuvių kalba, 5.33 (3), 1540, 7/04/2004, Mokamas
Žmogaus pastangos pakeisti gamtą buvo ir bus bevaisės
Priežastys. Globalinis klimato atšilimas. Pasekmės. Išvados. Literatūros sąrašas. (Žmogaus poveikis gamtai yra akivaizdus. Vis dažniau ir dažniau yra susimąstoma ir kalbama apie globalinį atšilimą, jo priežastis, žmogaus poveikį gamtai ir svarbiausia, kas laukia ateityje, jei mieli žmonės nesustos teršti motinos gamtos, kuri jau pati nebesugeba išsivalyti iš visų purvų, šiukšlių ir t.t.. Būtina formuoti gyventojų ekologinę mąstyseną, pabrėžiant, kad beatodairiškas aplinkos teršimas sukelia ekologines krizes, netgi ekologines katastrofas.)
2 psl.
namų darbas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 51, 9/10/2008, Mokamas
Žmogaus sielos virpesiai Maironio lyrikoje
Maironis – vienas visuotinai pripažintų lietuvių poetų. Jo kūryba toli peržengia poeto nugyventą laikotarpį, atskleidžia jo vidinius prieštaravimus, asmenybės idealus. Vis naujos skaitytojų kartos atranda Maironio lyrikoje nemaža jiems nesvetimų jausmų, išgyvenimų... Galbūt todėl, kad savo eilėraščiuose poetas mums, skaitytojams, tarytum atveria savo širdį, ir labai meniškai, nuoširdžiai bei atvirai papasakoja savo sielos istoriją...
rašinys, Lietuvių kalba, 5.00 (1), 37, 4/04/2005, Mokamas
Žmogaus susidūrimas su antipodu Lietuvių stebuklinėse pasakose
Įvadas. Gulbė - karaliaus pati. Trys broliai. Pavydūs broliai. Išvada. Žodynas, Naudota literatūra. (Stebuklinės pasakos – tai pasakos, išsiskiriančios savitu santykiu su tikrove, menine išraiška, fantastikos pobūdžiu. Jose pasakojama apie kovą su nepaprastais priešininkais, ypatingus gebėjimus ir magines priemones, vedybas su gyvūno pavidalą turinčiu sutuoktiniu, keliones į kitą pasaulį ir panašiai....)
7 psl.
tyrimas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 5, 9/01/2008, Mokamas
Žmogus ir aplinka. (Vaikas – šeimos veidrodis)
Vaikas – šeimos veidrodis Šeima – tai pirmoji ir svarbiausia aplinka, kurioje vaikas auga, vystosi, įsijungia į visuomeninį gyvenimą. Ji turi daugiausia įtakos tam koks vaikas bus užaugęs, kaip jį priims visuomenė ir kaip jis žvelgs į ją. Kiekviena šeima pasižymi savo dvasia, savo atmosfera, kurią vaikai sugeria, o paskui išreiškia savo elgesio įpatumais, ilgainiui virstančiais charakterio bruožais. Šeimoje susiformuoja nuostatos, požiūriai, bendravimo stilius, vertybės ir daug kitų dalykų, kurie yra perduodami vaikams. Taigi, ar tikrai vaikas – šeimos veidrodis?
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 38, 5/10/2010, Mokamas
Žmogus ir gamta I. Šeiniaus Kuprelyje
Ignas Šeinius laikomas pirmu nuosekliu impresionistu lietuvių literatūroje. Psichologinis romanas "Kuprelis" yra I. Šeiniaus kūrybos viršūnė. "Kuprelyje", kaip ir visoje impresionistinėje literatūroje, nepaprastai daug reikšmės turi gamta. Romano pasakojimui autorius pasitelkia vieną iš veikėjų – jauną rašytoją Ignasėlį. Ignasėlis myli gamtą, nes gimė ir augo sodžiuje, iš pat mažumės "draugavo" su aplinka. Dabar Ignasėlis įkvėpimo savo kūrybai ieško būtent gamtoje: "Rašau, galvoju.
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 69, 19/10/2008, Mokamas
Žmogus ir menas
Pasiruosimas lietuviu kalbos iskaitai " žmogus ir menas". Pranešimo tikslai: • Įrodyti, kad menas yra reikalingas žmogui • Įvardinti ir pagrįsti meno funkcijas žmonijos ir tautų istorijoje • Panagrinėti meno ir žmogaus santykį įvairiuose laikotarpiuose • Įrodyti, kad menas ir saviraiška yra aukščiausi žmogaus poreikiai • Įrodyti, kad menas svarbus istorinių žinių šaltinis • Išnagrinėti lietuvių etnografinio meno reikšmę šiuolaikiniam žmogui...
4 psl.
konspektas, Lietuvių kalba, 6.67 (3), 389, 18/03/2007, Mokamas
Žodžio prasmės ženklai (semiotika)
Mokslo sritis, nagrinėjanti ženklus ir jų sistemas, vadinama semiotika. Ženklai yra žmonių ryšio, bendravimo priemonė. Ženklais gali būti ne tik simboliai, raidės, hieroglifai, signalai, bet ir paveikslai, veido išraiška, laužo dūmai ir kt. Kalba yra ženklų sistema. Mintys, sąvokos, vaizdiniai – tai irgi ženklai. Ženklai susieti su žmogaus esme. Be jų neįmanomas mąstymas. Žmogus, negalintis vartoti ženklų, nebūtų žmogumi. Juos vartoja ir gyvūnai, tiesa, žymiai menkiau negu žmonės. Žmogaus ir kitų organizmų viduje taip pat susiduriame su ženklais. Pavyzdžiui, nervų skaidulose esančių impulsų dariniai sudaro tam tikrus kodus – ženklus, kurie perteikia informaciją organizmo viduje.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 75, 26/11/2005, Nemokama
Žvilgsnis į Salomėjos Nėries gyvenimą ir kūrybą
Įžanga. Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba. S. Nėries kūryba. Eilėraščių kontekstai. Kūrybos bruožai. Salomėja Nėris – lyrikos žmogus. Bendra charakteristika. ,,Diemedžiu žydėsiu". ,,Anksti rytą". Komentarai. Išvados. Literatūros sąrašas. (APIMTIS 11 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 2193, 24/04/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31]