Šeštadienis Birželio 24, 2017  
  TINGIU.LT  
PagrindinisĮkelti savo rašinįSkelbimaiTOPIeškotiKontaktaiPagalbaForumasPrisijungti

  Paieškos rezultatai
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31] 
B. Radzevičiaus apsakymo Šiąnakt bus šalna interpretacija
B.Radzevičius rašytojas, kuris fiksavo akimirkos laikinuma. Jis stengėsi rašyti kasdien, taip į popieriaus lapą perkeldamas savo tos dienos mintis. Jo vaizduojami veikėjai vis atsimena, lygina praeitį su dabartimi. Jo kūryboje, ypač romane Priešaušrio vieškeliai, dažnas saulėlydžio įvaizdis, kelio motyvas...( APIMTIS 1 PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 6.17 (6), 1101, 24/04/2004, Mokamas
Balandų ratas
Šiuo metu Renata Šerelytė yra parašiusi septynias knygas : romaną, novelių rinkinius, pjeses ir istorines knygas vaikams iš "Skomanto serijos”, gavusi Kultūros ir meno tarybos premiją, keletas novelių išverstos į prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, gruzinų, švedų kalbas. Pirmoji knyga "Žuvies darinėjimas” buvo įvertinta kaip vienas geriausių metų debiutų. Novelės iš Renatos Šerelytės rinkinio "Balandų ratas” – paprasti, bet kartu ir modernūs pasakojimai, kuriais piešiamos erdvės su besiskleidžiančiais charakteriais, tarp šiokadienių stingulio ir egzistencinio nerimo... (APIMTIS 3 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 1.00 (1), 476, 4/04/2004, Mokamas
Balio Sruogos ištraukos iš 16sk. "Vaciak Kazlovsky" analizė ir interpretacija
Balys Sruoga - poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas. Paskutinis parašytas jo kūrinys- atsiminimų knyga apie koncentracijos lagerį "Dievų miškas". Joje rašytojas kelia gilius klausimus: kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija? Kodėl žmogus virsta žvėrimi? Ironija ir sarkazmas yra pagrindinė pasakojimo gaida, netikėtu kampu nušviečianti patirtą siaubą. Juokas padeda išlaikyti dvasios pusiausvyrą, apsaugo nuo jausmingumo ir pasibaisėjimo.... (APIMTIS 1 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 66, 7/04/2006, Mokamas
Balta drobulė ištraukos analizė ir interpretacija
Antanas Škėma - vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus lietuvių literatūros modernistų išeivių, pasirinkęs gana savitą kūrybos kelią. Jis griežtai neigė egzodo literatūros konservatyvų uždarumą, stengėsi meninį žodį paremti Vakarų mentalitetu, taip išgaudamas radikalių modernumo apraiškų spektrą, nuspalvinusį ir lietuvių literatūros dramą, ir prozą...(APIMTIS 1.5 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 5.67 (3), 2172, 7/04/2004, Mokamas
Baltaragio malūnas
DU rašiniai apie Baltaragio malūną. /Bet kai įsisiaučia audra, užgroja pušynų vargonai, nušvinta Baltaragio akmuo ir vėl sustingsta. Iš ežero gelmių pakyla baltakarčiai obuolmušiai žirgai, ir lekia su jais kaip su vėjo sparnais jaunikis su nuotaka. Tai - Girdvainis su Jurga. Pagaliau kartu jie skrenda į savo laimę. Kad būtų laimingi, jie turėjo atsisakyti gyvenimo žemėje, kai Jurga buvo viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina, kuri savo skambiu juoku, linksmų akių gundančiais žvilgsniais ne vieną jaunikį buvo išvedusi iš proto ir ketino dar ne vieną išvesti/...
3 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 5.77 (13), 2073, 4/04/2004, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Pasaką ne pasaką skaitau", galvojau skaitydama Kazio Borutos "Baltaragio malūną". Šiame romane riba, skirianti folklorišką pasaulį nuo tikroviško yra labai nežymi. Sakmišką romano liniją brėžia sakmių veikėjas velnias Pinčiukas. Jam autorius sudėjo visus būdingiausius velnio bruožus. Pinčiuko buveinė-pelkės,"klampios, neišbrendamos,... apaugusios krūmokšniais ir uogienojais". Klastingos, nesaugios tai buvo vietos: "Mauras nutrauks į dugną ir nei ženklo nepaliks, kur būsi prasmegęs". Tokioje nemalonioje vietoje pamatome Pinčiuką, nusmurgusį velniuką....(APIMTIS 1.5 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 4.00 (1), 664, 7/04/2004, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Ar galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas neatvažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčiukas? Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir tautosakos elementų....(APIMTIS 2 PSL)
analizė, Lietuvių kalba, 8.07 (15), 1497, 9/05/2004, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945). Tai sakmę primenantis prozos kūrinys, kuriame susipina epiškumas ir lyrizmas, realistinis pasakojimas ir fantastika. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai ndividualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška - poetiška skraiste.
3 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 34, 15/05/2008, Mokamas
Baltaragio malūno folkloriškumas
Kazio Borutos "Baltaragio malūnas" yra folkloriškas romanas. Naudojant sakmių, padavimų, pasakų, liaudies dainų motyvus, k. Borutai pavyko nepastebimai pereiti iš vienos veiksmo plotmės į kitą. 1-oji plotmė priskiriama fantazijai, o 2-oji realybei. Pinčukas - nepaprastas velnias sukurtas Kazio Borutos. Nelabasis gyveno pelkėse ir visą laiką snūduriuodavo liekne. Jis galėjo bet kada pakeisti savo pavidalą į antropomorfinį (žmogaus). Visų mūsų fantazijose velniūkštis yra raguotas, naguotas, uodegotas, juodas pavidalas, dažniausiai su riesta barzdele ir trišakiu rankose.
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 10.00 (1), 35, 24/05/2008, Mokamas
Baltų kalbos – ypatinga indoeuropiečių šeimos šaka
Indoeuropiečių šeimos šaka – baltai. Baltų gentys. Baltų kalbos. Literatūra. ( Indoeuropiečiai – viena iš gausiausių kalbų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 milijardus žmonių, kurią jungia bendra prokalbė. Seniau indoeuropiečių kalbos buvo paplitusios tik Europoje ir pietų Azijoje (daugiausia Indijoje ir Irane), o vėlesniais laikais, kolonizuodami naujus kraštus, indoeuropiečiai išplatino savo šeimos kalbas ir kituose žemynuose – Amerikoje, Australijoje, Afrikoje. Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro vienuoliką šakų: baltų, slavų, germanų, italikų ir romanų, keltų, graikų, albanų, armėnų, indų - iranėnų, anatolų, tocharų. Dvi paskutiniosios šakos jau yra išnykusios, ir apie joms priklausiusias kalbas težinome tik iš išlikusių rašto paminklų.)
4 psl.
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 9, 13/04/2008, Mokamas
Baltų tautosaka ir mitologija
Įvadas. Mitologija. Aukščiausiasis Dievas. Deivės pragimdytojos Lada ir Lela. Dievų trejybė: Perkūnas, Patrimpas, Pikuolis. Velinas. Laima. Giltinė — mirties deivė. Skirtingos mitinės būtybės: laumės, aitvarai, raganos, kaukai. Tautosaka. Pasakojamoji tautosaka. Dainuojamoji tautosaka. Smulkioji tautosaka. Pasaulio medis lietuvių tautosakoje ir mitologijoje. Išvados. Naudota literatūra. (APIMTIS 13 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 30, 21/10/2007, Mokamas
Baltijos kelią prisimenant...
Ar kada pagalvojote, kaip jautėsi lietuviai, latviai ir estai, okupuoti sovietų sąjungos arba vokiečių? Kai jie buvo tremiami į koncentracijos stovyklas ir daugelis jų dėl prastų sąlygų žuvo. Kai caro laikais mus buvo imta rusinti – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, nebuvo galima nei kalbėti, nei rašyti, nei skaityti lietuviškai. Tačiau nė viena iš tų trijų šalių nepasidavė...
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 0, 30/12/2015, Mokamas
Balys Sruoga "Dievų miškas"
1945 metais Balys Sruoga parašė romaną "Dievų miškas". Savo kūrinyje konclagerio tikrovę jis pavertė ironiška, pašaipia, kupina sarkazmo... Kelis metus išbuvęs lageryje, B. Sruoga tikrai nenorėjo rašyti apie jokią lagerio politiką. Kartą jis yra pasakęs: "Ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotos Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?"
1 psl.
Recenzija, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 118, 13/01/2008, Mokamas
Balys Sruoga "Milžino paunksmė" analizė ir interpretacija
Balys Sruoga "Milžino paunksmė" analizė ir interpretacija, trečio paveikslo antras veiksmas. /XXa. pirmoji pusė lietuvių literatūroje dvelkia modernizmu. Balys Sruoga, įvairiapusio talento lietuvių poetas ir dramaturgas, pasirinko stipriai romantizuotą modernizmo variantą ir šią savoką įtvirtino dramoje "Milžino paunksmė". Trijų veiksmų, devynių paveikslų drama buvo skirta literatūros konkursui, paskelbtam Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga, tačiau laurų nenuskynė... (APIMTIS 2 PSL)
interpretacijos, Lietuvių kalba, 5.00 (1), 118, 4/12/2007, Mokamas
Bazilionai
Daugelis Lietuvos miestų ir miestelių pažymi savo jubiliejus. Ta proga atidžiau pažvelgiama į praeitį, prisimenami įžimesni kraštiečiai, įvykiai, atsinaujina abipusiai ryšiai. Nedidelis Bazilionų miestelis Šiaulių rajone, pasiremdamas lietuviškųjų enciklopedijų žiniomis, šiais metais pažymi savo 410-metį. Miestelio istorija ganėtinai turtinga įvykiais. Čia turėjo reikšmės jo geografinė padėtis, Dubysos-Ventos takoskyra, iš vienos pusės pelkių (Rekyvos, Tyrulių), iš kitos – kalvų ir miškų (Kurtuvėnų, Vainagių girios) sienos. Kokie karai bebūtų buvę, visi jie lietė Bazilionus ir jų apylinkes, todėl ir tų karų pėdsakų gausu – švedkapių, vokiečių ir rusų karių kapinių, apylinkėse – buvusių dvarelių dvariečių, miškuose – apkasų ir blindažų liekanų. (APIMTIS 4 PSL)
referatas, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 56, 28/09/2005, Nemokama
Būti piliečiu – būti atsakingam už save ir už kitą
Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, taurai, į pilietiškumo sąvoką taip pat įeina ir žmoniškosios vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas. Pilietiškų pažiūrų žmogus vykdo visuomenines pareigas valstybei: tai Privalomoji karo tarnyba, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos žinojimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. (Kalbėjimas apie pilietiškumą, šio žodžio sampratą, pritaikymas visuomenėje. Yra pavyzdžių iš istorijos, siekiama sudominti, netgi sugėdinti skaitytoją, kad pagalvotų apie savo pareigas valstybei.)
1 psl.
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (0), 21, 18/04/2010, Mokamas
Bendravimas
Vienintelė vertybė žemėje žmogaus ryšys su žmogumi. Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emicijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Antuanas de Sent – Egziuperi teigė: "Vienintelė vertybė žemėje žmogaus ryšys su žmogumi”, šį teiginį rašytojas išplėtojo knygoje "Mažasis princas’. Šioje pasakoje veikėjai yra simboliniai, kiekvienas jų įprasmina kažkokia žmonių grupę. (APIMTIS 1PSL)
rašinys, Lietuvių kalba, 0.00 (1), 2023, 4/04/2004, Mokamas
 [1]   [2]   [3]   [4]   [5]   [6]   [7]   [8]   [9]   [10]   [11]   [12]   [13]   [14]   [15]   [16]   [17]   [18]   [19]   [20]   [21]   [22]   [23]   [24]   [25]   [26]   [27]   [28]   [29]   [30]   [31]