belatakes_liaukos

Belatakės arba endokrininės liaukos neturi ištekamųjų latakų. Jos gamina biologiškai aktyvias ir stipriai veikiančias medžiagas – hormonus, kurie, išsiskyrę į skystąją terpę (dažniausiai į kraują), greitai pasklinda po visą organizmą ir reaguliuoja įvairius organizme vykstančius procesus. Audiniuose yra ląstelės – taikiniai, kurioms skirtas vienas ar kitas hormonas. Dažniausiai jos yra toli nuo hormonų išsiskyrimo vietos, bet gali būti ir šalia. Pavyzdžiui, ląstelė išskiria į hormonus panašias medžiagas, kurios reguliuoja jos pačios arba gretimų ląatelių veiklą. Tokie reiškiniai vadinami autokrinine arba parakrinine reguliacija.ji yra labai paplitusi audiniuose. Veikdami į ląsteles – taikinius, hormonai reguliuoja organų ir kai kurias viso organizmo funkcijas. Ši veikla vadinama humoraline reguliacija (vykstančią per skysčius). Filogeneziškai ji yra seniausia reaguliacijos rūšis. Vėliau atsirado nervų sistema, kuri įgijo universalesnę reikšmę, tačiau neišstūmė humoralinės reguliacijos. Tarp abiejų sistemų atsirado glaudus ryšys ir tarpusavio priklausomybė. Kiekviena iš jų turi savo objektus, veikia ir atskirai, ir kartu. Nervinė reguliacija veikia greičiau nei humoralinė, tačiau kiekviena yra nepakeičiama. Šiuolaikiniu požiūriu organizmą valdo neuro humoralinė reguliacija. Dėl didelės belatakių liuakų reikšmės fiziologijai, patologijai ir klinikai yra susikūrusi ištisa mokslo sritits vadinama endokrinologija. Pastarūjų metų šio mokslo vystimosi pasiekimai labai praplėtė supratimą apie belatakių liaukų hormonus ir jų reikšmę. Pagal dabartinę pažiūrą hormonuss gamina pavieniai ir beletakių liaukų endokrinocitai ir neuronai. Chemiškai hormonai yra steroidai, amino rūgščių derivatai arba peptidai ar proteinai. Išskiriamųjų hormonų kiekiai yara įspūdingai maži (0,000001 mg/ml). Atlikusius vaidmenį hormonus ardo kepenys, o liekanas išskiria inkstai.