Majų civilizacija

Maju civilizacija tiek daug davusi zmonijai, buvo taip tolima paciam zmogui. Maju mokslininkai apskaiciavo dienos ilgi ir nustate menulio uztemimo laika, bet nesukure tobulesnio irankio zemdirbiui. Majų darbo žmones galima padalinti į dvi grupes: į priklausomus, tačiau asmens laisvę turėjusius žemdirbius, statybininkus bei amatininkus ir į tikruosius vergus. "Žemieji žmonės" dirbdavo žemę, tačiau jiems priklausė tik vienas trečdalis pajamų. Antrą trečdalį paimdavo didikai, trečią– žyniai. Pagrindinis šio žemojo luomo žmonių užsiėmimas buvo žemdirbystė. Žemę majai įdirbdavo taip: pirmiausia akmeniniais kirviais iškirsdavo mišką ir sausus medžius sudegindavo. Iškirstą plotą apsėdavo: žemdirbys lazda padarydavo dirvoje duobutę, į kurią įdėdavo kukurūzo sėklą. Apsėjęs lauką, žemdirbys daugiau juo nebesirūpindavo ir grįždavo į jį tik tada, kai subrendusios burbuolės jau pradėdavo džiūti. Tada kukurūzus nuimdavo. Dirva nuo tokio neūkiško naudojimo per dvejus trejus metus visiškai nusialindavo. Majai augino dar medvilnę, pupeles, tabaką, kakavą, miškuose kopdavo laukinių bičių medų ir t.t. Jūros vandenys gausiai teikdavo žuvies, iš jūros vandens pasigamindavo ir druskos.