VILNIAUS IMPERATORIŠKASIS UNIVERSITETAS (1803-1832

VILNIAUS UNIVERSITETAS – LIETUVOS KULTŪROS CENTRAS,UNIVERSITETO VALDYMAS,UNIVERSITETO SKYRIAI,FIZIKOS IR MATEMATIKOS SKYRIUS,MORALĖS IR POLITINIŲ MOKSLŲ SKYRIUS,LITERATŪROS IR MENO SKYRIUS,MOKYMO PROCESO TOBULINIMAS,UNIVERSITETO ŪKIS XIX a. Lietuvos kultūriniame gyvenime Vilniaus Universitetas turėjo didelės reikšmės. "Tikroji Vilniaus Universiteto reikšmė atsiskleidžia visos Rusijos švietimo istorijos kontekste" . Edukacinės komisijos ir Vyriausiosios Lietuvos mokyklos patirtimi, jos struktūra ir statusu pasinaudojo Aleksandro I vyriausybė reformuodama visą Rusijos švietimo sistemą. 1803 m. balandžio 16 d. aktu Vyriausioji Vilniaus mokykla buvo pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu (toliau Universitetas). Caro pasirašytas aktas, "susidedantis iš 22 straipsnių, užtikrino "visiems laikams gyvavimą senovinio Vilniaus universiteto, įkurto 1578, o atnaujinto 1781"." . Jame buvo suformuluoti pagrindiniai statuto, patvirtinto tais pačiais metais, principai. Universitete numatoma dėstyti ne tik visus mokslus, bet ir dailę, laisvuosius menus. Universiteto tikslas – suteikti išsimokslinimq visiems luomams ir visoms valstybės tarnyboms. Todėl Vilniaus Imperatoriškojo universiteto profilis, įtraukus į studijų programas dailę bei laisvuosius menus, labai prasiplėtė. Jo vaidnuo Lietuvos kultūros istorijoje dar padidėjo. Pagal Universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos statutą jam priklausė aštuonios gubernijos: Vilniaus, Gardino, Minsko, Mogiliovo, Vitebsko, Kijevo, Voluinės ir Podolės.Universitetas ne tik kontroliavo apygardos švietimo reikalus, bet ir buvo pati didžiausia aukštoji mokykla visoje Rusijos imperijoje.