Žana d'ark

Žana d'Ark gimė Prancuzijoje, mažame Domremi kaimelyje, kai visur aplink siautėjo karas su anglais, vėliau pavadintas Šimtamečiu (1337 – 1453 m.). Žana žinojo apie karą nuo to laiko, kai prisiminė pati save. Karas buvo visur, nenumaldomas kaip likimas. Tarytum maras jis tuštino miestus ir kaimus, laukus pavertė kapinėmis, visur sėjo mirtį ir siaubą. Nuo pat vaikystės Žana ir kiti kaimelio gyventojai neretai slėpdavosi netoli buvusioje saloje nuo keliaujančių kareivių, kurie apiplėšinėdavo kaimus ir iš to gyveno. Ji buvo labai jautri bet kokiai neteisybei. Ji negalėjo pakęsti baisaus ir beprasmio žiaurumo, kurį matė visur, įtūžio, kuris būtinai užgriūdavo ant paprastų ir vargšų žmonių galvų, dėl kurių ji visada labai sielojosi. Jos širdis buvo kruvinai sužeista. Jinai beprotiškai gailėjo visų: ir tėvų, ir kaimynų, ir viengenčių iš tolimiausių provincijų, ir vienišo dofino. O už vis labiausiai jai buvo gaila nukamuotos mylimos Prancūzijos. Plačiai atvertomis akimis mergaitė žiūrėjo į pasaulį, tokį baisų ir geidžiamą. Ji jautė nepaaiškinamą norą padaryti kažką nepaprastą, svarbaus visų labui. Jai atrodė, jog girdi kažkokius balsus, raginančius žygdarbiui. Ji regėjo neaiškius, bet širdžiai artimus veidus. Visi šie balsai kalbėjo dievo vardu. Pirmą kartąjų balsus Žana išgirdo, kai jai buvo trylika metų. Paskui jie apsireikšdavo nuolat. (APIMIS 7PSL)