Nusikalstamumo aiškinimas pagal Durkheimą

Šiame darbe remdamasi Durkheimo teorija paanalizuosiu socialinę problemą – nusikalstamumą. Pats nusižengimas – tai veiksmas, žeidžiantis kolektyvinius jausmus, kuris sukelia didesnę ar mažesnę emocinę reakciją. E.Durkheimas pateikė savitą nusižengimo teoriją, "jo požiūriu, nusižengimai patys savaime yra normalus socialinis reiškinys, jei jie neviršija tam tikrą kiekvienam socialiniam tipui leistino dydžio, kuris savo ruožtu gali būti nustatytas analizuojant socialinių faktų paplitimą" (Sociologijos teorijos, p. 64). Be nusižengimų turbūt neįsivaizduotume visuomenės, kaip su sveikata šalia eina liga, taip šalia moralės eina nusižengimas. Jau pats žodis "moralė" kilęs iš "mores" , kas reiškia elgesio ribos . Nusižengimas yra ne tik normalus reiškinys, bet ir atspindi svarbiausių kultūros normų ribas, nes tik peržengus nustatytą ribą, mes galime įvardinti nusikaltimą. Kiekvienas nusižengimas ne tik primena mums moralės ribą, bet ir padeda vystytis moralinei ir teisinei evoliucijai. Ribas, normas ir įstatymus nustato pati visuomenė, ir kiekvienoje visuomenėje tos ribos gali būti skirtingos. Pvz. Kai kuriose šalyse už neištikimybę baudžiama laisvės atėmimu, o Europoje tai gali būti daugių daugiausiai skyrybų priežastimi.