Politikos mokslas - socialinis mokslas

Prieš aptariant termino "politika" reikšmes, būtina pabrėžti, kad svarbiau yra atskleisti, kaip politologai apibūdina politikos terminą, negu nustatyti bendrą jos definiciją, nes vienoks ar kitoks politikos supratimas nulemia ir jos studijų kryptį. Daugelis politologų skirtingai apibūdina politikos terminą, tačiau iš jų visų galima išskirti dvi politikos sampratos grupes. Pirmajai priklauso tie politikos tyrinėtojai, kurie politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Antrajai grupei – tie, kurie politiką aiškina valdžios, galios arba konflikto aspektu. Norėčiau pateikti istorinių faktų apie Aristotelio bei Platono politikos sampratos suvokimą. Pirmoji, jau minėta politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų – Platono ir Aristotelio. Aristotelis traktate "Politika" tyrė valstybę ir jos valdymą, skirtingas valdymo formas. Šiame traktate jis pabrėžė, kad politika yra valstybė s valdymo menas, glaudžiai susijęs su praktinėmis žiniomis. Politika yra visuomenės sukurtas gėris, kuri reikia įgyvendinti. Politikos pažinimas atsako į klausimą kaip žmonės turėtų gyventi, kokiomis taisyklėmis turi vadovautis bendruomeniniame gyvenime, kokia praktinė veikla ir institutai geriausiai tinka žmogiškajam tikslui, kuris yra aukščiausia žmogaus egzistencijos forma, pasiekti.Aristotelis skyrė du politikos pažinimo lygius: kasdieninį, išplaukiantį iš praktikos ir politikos tyrinėtojo. Jis teigė, kad geroje valstybėje tiktasi įstatymai, ne koks nors asmuo turi būti aukščiausias suverenas. Tikrasis politinis valdymas remiasi ne prievarta, o valdinių laisve, savanorišku paklusimu įstatymams bei pritarimu valdovo veiksmams. Šis filosofo tikslas – geriausio valstybės modelio sukūrimas.